1 00:00:00,893 --> 00:00:06,006 KAS YRA INFORMACIJA? 2 00:00:08,323 --> 00:00:12,189 KAIP MES JĄ ATPAŽĮSTAME? 3 00:00:19,176 --> 00:00:23,686 IŠ KUR JI ATSIRANDA? 4 00:00:31,579 --> 00:00:35,316 Esminis klausimas, kuris nulems diskusiją 5 00:00:35,340 --> 00:00:37,656 apie biologinę kilmę, 6 00:00:37,680 --> 00:00:39,730 yra būtent informacijos kilmės klausimas. 7 00:00:39,754 --> 00:00:41,770 Jei neturite instrukcijų, 8 00:00:41,794 --> 00:00:43,546 jei neturite informacijos, 9 00:00:43,570 --> 00:00:47,690 negalite nieko panašaus sukurti. 10 00:00:50,570 --> 00:00:52,965 Visi, kurie dirba biologijos srityje, žino, 11 00:00:52,989 --> 00:00:55,016 kad informacija reikalinga tam, 12 00:00:55,040 --> 00:00:57,176 kad gyva ląstelė darytų tai, ką ji daro. 13 00:00:57,200 --> 00:01:00,129 Kita vertus, informaciją gaubia didžiulė paslaptis, 14 00:01:00,153 --> 00:01:02,449 nes mes, žmonės, taip pat žinome, 15 00:01:02,473 --> 00:01:05,155 kad informacija neatsiranda iš niekur, 16 00:01:05,179 --> 00:01:06,579 ji turi iš kažkur atsirasti. 17 00:01:06,603 --> 00:01:11,420 Taigi biologijoje turite šį didelį klaustuką kilmės klausimu - 18 00:01:11,444 --> 00:01:14,979 iš kur atsirado visa informacija? 19 00:01:15,056 --> 00:01:20,596 INFORMACIJOS MĮSLĖ: KAMBRO INFORMACIJOS SPROGIMAS 20 00:01:33,683 --> 00:01:40,353 PRADŽIOJE... BUVO INFORMACIJA 21 00:01:48,070 --> 00:01:52,532 Iki prieš 530 mln. Metų, ankstyvosios Žemės 22 00:01:52,556 --> 00:01:56,543 vandenynuose beveik nebuvo gyvūnijos. 23 00:01:57,823 --> 00:02:00,676 Tuomet per geologiškai trumpą, 24 00:02:00,700 --> 00:02:02,757 gal dešimties milijonų metų laikotarpį, 25 00:02:02,782 --> 00:02:05,785 vandenys staiga prisipildė gyvybės, 26 00:02:05,809 --> 00:02:08,491 juose knibždėte knibždėjo sudėtingų gyvūnų, 27 00:02:08,515 --> 00:02:11,718 atstovaujančių daugumai kada nors mūsų planetoje egzistavusių 28 00:02:11,742 --> 00:02:14,292 gyvūnų kūno planų. 29 00:02:14,316 --> 00:02:17,372 Šis paslaptingas gyvybės istorijos epizodas, 30 00:02:17,396 --> 00:02:20,626 šiandien vadinamas Kambro sprogimu, 31 00:02:20,650 --> 00:02:22,600 buvo gerai pažįstamas Čarlzui Darvinui, 32 00:02:22,624 --> 00:02:25,986 kuris jį laikė nerimą keliančiu iššūkiu savo teorijai 33 00:02:26,010 --> 00:02:28,392 apie laipsnišką ir nevaldomą evoliuciją 34 00:02:28,416 --> 00:02:31,285 natūralios atrankos būdu. 35 00:02:31,309 --> 00:02:33,217 Per pastarąjį šimtmetį 36 00:02:33,241 --> 00:02:36,551 Kambro sprogimo paslaptis pagilėjo, 37 00:02:36,575 --> 00:02:39,884 nes mokslininkai išsiaiškino, koks svarbus vaidmuo 38 00:02:39,908 --> 00:02:43,688 gyvybės istorijoje tenka biologinei informacijai. 39 00:02:48,483 --> 00:02:52,912 Kambro sprogimas - tai ne tik staigus 40 00:02:52,936 --> 00:02:58,172 daugelio naujų gyvybės formų atsiradimas. 41 00:02:58,196 --> 00:03:01,272 Tai taip pat sprogimas, pareikalavęs 42 00:03:01,296 --> 00:03:04,965 didžiulio naujos biologinės informacijos įliejimo 43 00:03:04,989 --> 00:03:06,995 arba generavimo. 44 00:03:07,019 --> 00:03:11,465 Biologinei formai reikalinga biologinė informacija. 45 00:03:11,489 --> 00:03:13,666 Mokslininkų supratimas 46 00:03:13,690 --> 00:03:15,586 apie biologinę informaciją 47 00:03:15,610 --> 00:03:17,866 smarkiai pažengė į priekį, 48 00:03:17,890 --> 00:03:21,340 kai Kembridžo universiteto tyrėjai Džeimsas Vatsonas ir Frensis Krikas 49 00:03:21,364 --> 00:03:22,826 padarė stulbinantį atradimą. 50 00:03:22,850 --> 00:03:25,185 Jie nustatė, kad DNR molekulės struktūroje 51 00:03:25,209 --> 00:03:27,796 informacija saugoma keturių ženklų 52 00:03:27,820 --> 00:03:30,156 skaitmeninio kodo pavidalu. 53 00:03:30,180 --> 00:03:32,945 Tiksliai išdėstytų cheminių medžiagų, 54 00:03:32,969 --> 00:03:35,855 vadinamų nukleotidų bazėmis, eilutės pateikia 55 00:03:35,879 --> 00:03:38,646 surinkimo instrukcijas - informaciją, 56 00:03:38,670 --> 00:03:41,868 pagal kurią kuriamos baltymų molekulės, 57 00:03:41,892 --> 00:03:44,532 būtinos gyvoms ląstelėms išgyventi. 58 00:03:44,556 --> 00:03:46,835 Vėliau Krikas suprato, 59 00:03:46,859 --> 00:03:49,485 kad cheminės DNR sudedamosios dalys 60 00:03:49,509 --> 00:03:52,279 veikia kaip raidės rašytinėje kalboje 61 00:03:52,303 --> 00:03:56,256 arba skaitmeniniai simboliai kompiuterio kodo dalyje. 62 00:04:00,757 --> 00:04:04,291 Kaip kalbos raidės, priklausomai nuo jų išdėstymo, 63 00:04:04,316 --> 00:04:06,445 perduoda tam tikrą žinią, 64 00:04:06,469 --> 00:04:10,599 taip ir cheminių bazių sekos išilgai DNR molekulės stuburo 65 00:04:10,623 --> 00:04:12,696 perduoda tikslias instrukcijas, 66 00:04:12,720 --> 00:04:14,992 kaip sudaryti baltymus. 67 00:04:15,016 --> 00:04:17,976 Šių bazių išsidėstymas lemia 68 00:04:18,000 --> 00:04:20,166 20 skirtingų aminorūgščių, 69 00:04:20,190 --> 00:04:23,179 iš kurių sudarytos baltymų molekulės, išsidėstymą. 70 00:04:23,203 --> 00:04:25,831 Baltymai savo ruožtu atlieka daugybę 71 00:04:25,855 --> 00:04:28,045 svarbių darbų ląstelėse: 72 00:04:28,069 --> 00:04:29,876 katalizuoja reakcijas, 73 00:04:29,900 --> 00:04:32,246 apdoroja genetinę informaciją, 74 00:04:32,270 --> 00:04:34,446 formuoja molekulinių mašinų 75 00:04:34,470 --> 00:04:38,456 ir kitų biologinių struktūrų dalis. 76 00:04:40,176 --> 00:04:42,546 Naujiems gyvūnams sukurti reikia 77 00:04:42,570 --> 00:04:44,878 daug naujų baltymų molekulių. 78 00:04:44,902 --> 00:04:50,319 Naujiems baltymams sukurti reikia naujos biologinės informacijos. 79 00:04:50,343 --> 00:04:53,845 Dėstydamas studentams užduodavau klausimą: 80 00:04:53,869 --> 00:04:56,269 jei norite kompiuteriui suteikti naują funkciją, 81 00:04:56,293 --> 00:04:58,003 ką turite jam duoti? 82 00:04:58,027 --> 00:05:00,555 Ir jie žinodavo atsakymą, sakydavo 83 00:05:00,579 --> 00:05:02,485 "kodą", "programinę įrangą", 84 00:05:02,509 --> 00:05:04,958 "instrukcijas", "programą". 85 00:05:04,982 --> 00:05:06,399 Visi šie atsakymai teisingi. 86 00:05:06,423 --> 00:05:08,012 Kad kompiuteryje sukurtumėte naują funkciją, 87 00:05:08,036 --> 00:05:09,686 turite turėti kodą, instrukcijas. 88 00:05:09,710 --> 00:05:11,852 Tas pats, pasirodo, galioja ir biologijoje. 89 00:05:11,876 --> 00:05:15,395 Tai didysis XX a. Antrosios pusės biologijos atradimas, 90 00:05:15,419 --> 00:05:18,988 kad biologinse sistemas valdo informacija. 91 00:05:19,012 --> 00:05:22,112 Norint sukurti naują gyvybės formą, reikia naujo tipo ląstelių, 92 00:05:22,136 --> 00:05:25,058 reikia baltymų, taigi reikia genetinės informacijos. 93 00:05:25,082 --> 00:05:26,625 Ir tai yra didysis klausimas, 94 00:05:26,649 --> 00:05:28,790 kurį kelia Kambro sprogimas. 95 00:05:28,815 --> 00:05:32,415 Jei galvojame, kaip sukurti gyvūną, kaip šie gyvūnai galėtų būtų sukurti, 96 00:05:32,440 --> 00:05:34,251 turime turėti kokį nors paaiškinimą 97 00:05:34,275 --> 00:05:38,216 dėl jų sukūrimui būtinos informacijos. 98 00:05:38,240 --> 00:05:41,076 Pagal šiuolaikinę evoliucijos teoriją 99 00:05:41,100 --> 00:05:44,599 nauji baltymai ir naujos gyvybės formos 100 00:05:44,623 --> 00:05:47,605 atsiranda dėl atsitiktinių genetinių mutacijų, 101 00:05:47,629 --> 00:05:49,759 persijotų natūraliosios atrankos. 102 00:05:49,783 --> 00:05:53,585 Tačiau kalbos tekste ar kompiuterio kodo atkarpoje 103 00:05:53,609 --> 00:05:54,846 atsitiktiniai pokyčiai 104 00:05:54,870 --> 00:05:56,736 paprastai sugadina prasmę 105 00:05:56,760 --> 00:06:00,699 ar funkcionalumą ir galiausiai sukuria nesąmones. 106 00:06:00,723 --> 00:06:02,929 Kadangi pradėjome vertinti 107 00:06:02,953 --> 00:06:05,676 skaitmeninį arba tipografinį 108 00:06:05,700 --> 00:06:07,200 genetinės informacijos pobūdį, 109 00:06:07,224 --> 00:06:11,100 tai kelia tikrai įdomių klausimų apie 110 00:06:11,124 --> 00:06:15,345 šio mutacijų nulemto mechanizmo veiksmingumą. 111 00:06:15,369 --> 00:06:17,946 Iš kompiuterinio kodo žinome, kad, 112 00:06:17,970 --> 00:06:22,859 pavyzdžiui, jei pradėsite atsitiktinai keisti kompiuterinio kodo dalį, 113 00:06:22,883 --> 00:06:26,325 daug didesnė tikimybė, kad sugadinsite ten jau esančią informaciją, 114 00:06:26,349 --> 00:06:29,585 nei kad sukursite naują operacinę sistemą ar programą. 115 00:06:29,609 --> 00:06:32,805 Šią problemą jau seniai pripažino informatikai, 116 00:06:32,829 --> 00:06:35,392 matematikai ir inžinieriai, 117 00:06:35,416 --> 00:06:37,611 įskaitant grupę iš Masačusetso technologijos instituto, 118 00:06:37,635 --> 00:06:39,890 kurie organizavo dabar jau žinomą konferenciją 119 00:06:39,914 --> 00:06:44,250 Wistar institute Filadelfijoje 1966 metais. 120 00:06:44,274 --> 00:06:46,416 Šie mokslininkai susitiko svarstyti, 121 00:06:46,440 --> 00:06:49,710 ar atsitiktinės mutacijos ir natūraliosios atrankos mechanizmas 122 00:06:49,734 --> 00:06:53,136 galėtų sukurti pakankamai biologinės informacijos, 123 00:06:53,160 --> 00:06:56,413 kad būtų galima sukurti naują gyvūną ar bent naują baltymą 124 00:06:56,438 --> 00:06:59,290 per evoliucijos procesui skirtą laiką. 125 00:06:59,314 --> 00:07:05,637 Vienas iš šių mokslininkų buvo MIT inžinerijos profesorius Murėjus Edenas. 126 00:07:05,661 --> 00:07:08,646 Jokia šiuo metu egzistuojanti formali kalba 127 00:07:08,670 --> 00:07:11,420 negali toleruoti atsitiktinių jos sakinius išreiškiančių 128 00:07:11,444 --> 00:07:13,503 simbolių sekų pokyčių. 129 00:07:13,528 --> 00:07:16,560 Prasmė beveik visada sunaikinama. 130 00:07:16,584 --> 00:07:20,299 Murray Edenas, MIT. 131 00:07:20,323 --> 00:07:23,394 Edenas žinojo, kad atsitiktiniai 132 00:07:23,418 --> 00:07:26,860 abėcėlinių ar skaitmeninių simbolių pakeitimai neišvengiamai sugadina 133 00:07:26,884 --> 00:07:30,351 bet kurios abėcėlinių tekstų ar skaitmeninio kodo dalies informaciją, 134 00:07:30,375 --> 00:07:32,788 ir tai dėl labai pagrįstos priežasties. 135 00:07:32,812 --> 00:07:36,212 Nesvarbu, ar kalbama apie skaitmeninį kodą kompiuterinėje programoje, 136 00:07:36,236 --> 00:07:40,851 ar apie teksto dalį angliškame sakinyje ar knygoje, 137 00:07:40,875 --> 00:07:44,003 ar apie genetinį tekstą DNR: 138 00:07:44,027 --> 00:07:47,622 yra kur kas daugiau būdų išdėstyti atitinkamus simbolius, 139 00:07:47,646 --> 00:07:49,558 kurie perteikia informaciją, 140 00:07:49,582 --> 00:07:51,926 taip, kad susidarytų nesąmonės, 141 00:07:51,950 --> 00:07:55,679 nei tokių, kurie sukurtų funkciją ar prasmę. 142 00:07:55,703 --> 00:07:58,256 Edenas ir jo kolegos įtarė, 143 00:07:58,280 --> 00:08:01,645 kad genetinis kodas susiduria su panašiu sunkumu. 144 00:08:01,669 --> 00:08:04,988 Kai reikėjo sukurti naują genetinę informaciją, 145 00:08:05,012 --> 00:08:07,540 bent jau pakankamą naujam baltymui sukurti, 146 00:08:07,564 --> 00:08:11,221 atsitiktinės mutacijos ir natūraliosios atrankos mechanizmas 147 00:08:11,245 --> 00:08:13,656 turėjo spręsti tai, ką matematikai vadina 148 00:08:13,680 --> 00:08:16,235 kombinatorine problema. 149 00:08:16,259 --> 00:08:21,336 Matematikoje terminas kombinatorinis reiškia skaičių galimų būdų, 150 00:08:21,360 --> 00:08:24,636 kaip galima išdėstyti ar sujungti objektų rinkinį. 151 00:08:24,660 --> 00:08:29,137 Genetikoje kombinatorinė problema yra rimtas iššūkis 152 00:08:29,161 --> 00:08:32,728 atsitiktinių mutacijų ir natūralios atrankos mechanizmui. 153 00:08:32,752 --> 00:08:38,251 Norėdami tai suprasti, įsivaizduokime vagį, kuris norėtų pavogti dviratį. 154 00:08:38,275 --> 00:08:41,256 Tai, kas sulaiko vagį nuo dviračio pasisavinimo, 155 00:08:41,280 --> 00:08:43,475 yra spyna su keturiais ciferblatais, 156 00:08:43,499 --> 00:08:46,860 kurių kiekvienas pažymėtas skaičiais nuo 0 iki 9. 157 00:08:46,884 --> 00:08:52,675 Tačiau yra tik viena teisinga kombinacija, kuri atrakins dviratį. 158 00:08:52,700 --> 00:08:55,286 Dviračių spyna veiksmingai saugo todėl, 159 00:08:55,310 --> 00:08:59,816 kad yra daug daugiau būdų, kaip išdėstyti tuos skaičius, 160 00:08:59,840 --> 00:09:02,757 kad jie išlaiktų spyną užrakintą, negu ją atidarytų. 161 00:09:02,781 --> 00:09:05,227 Vagis, nežinodamas kombinacijos, 162 00:09:05,390 --> 00:09:08,272 turi atspėti teisingą kombinaciją iš dešimt 163 00:09:08,296 --> 00:09:11,516 kart dešimt kart dešimt kart dešimt galimybių, 164 00:09:11,540 --> 00:09:14,426 tai yra iš dešimties tūkstančių galimų kombinacijų, 165 00:09:14,450 --> 00:09:17,251 kurių paprastai yra daugiau nei pakanka, kad atsitiktinai 166 00:09:17,275 --> 00:09:19,775 būtų neįmanoma rasti vienos teisingos kombinacijos. 167 00:09:19,799 --> 00:09:23,554 Visdėlto vis dar yra būdas, kaip vagiui gali pavykti. 168 00:09:23,578 --> 00:09:27,163 Jei jis turi pakankamai laiko išbandyti pakankamai derinių, 169 00:09:27,187 --> 00:09:30,997 galiausiai gali atsitiktinai nustatyti teisingą derinį. 170 00:09:31,021 --> 00:09:35,664 Pavyzdžiui, jei kiekvieno derinio išbandymas trunka 10 sekundžių, 171 00:09:35,688 --> 00:09:39,398 tai per 15 valandų ypač stropus vagis 172 00:09:39,422 --> 00:09:42,453 galėtų išbandyti daugiau kaippenkis tūkstančius derinių, 173 00:09:42,477 --> 00:09:46,239 arba daugiau kaip pusę visų galimų derinių. 174 00:09:46,263 --> 00:09:51,517 Tokiu atveju labiau tikėtina, kad jam pavyks atrakinti spyną, nei kad nepavyks. 175 00:09:51,541 --> 00:09:55,300 Tačiau dabar įsivaizduokite daug sudėtingesnę spyną. 176 00:09:55,324 --> 00:10:00,022 Šioje spynoje vietoj 4 yra 10 ciferblatų. 177 00:10:00,046 --> 00:10:03,366 Vietoj 10 000 galimų kombinacijų, 178 00:10:03,390 --> 00:10:07,109 šioje spynoje yra 10 dešimtuoju laipsniu 179 00:10:07,133 --> 00:10:10,156 arba 10 milijardų galimų kombinacijų. 180 00:10:10,180 --> 00:10:14,301 Kai iš dešimties milijardų kombinacijų spyną atrakina tik viena, 181 00:10:14,325 --> 00:10:17,078 daug didesnė tikimybė, kad vagis nesugebės jos atidaryti, 182 00:10:17,102 --> 00:10:20,902 net jei užduočiai skirtų visą savo gyvenimą. 183 00:10:20,926 --> 00:10:24,403 Tad ar atsitiktinėmis mutacijomis būtų įmanoma 184 00:10:24,427 --> 00:10:28,676 rasti naują DNR seką, galinčią valdyti 185 00:10:28,700 --> 00:10:31,058 naujo veikiančio baltymo statybą? 186 00:10:31,082 --> 00:10:33,884 Ar labiau tikėtina, kad tokia atsitiktinė naujos genetinės informacijos 187 00:10:33,908 --> 00:10:36,870 paieška būtų sėkminga ar nesėkminga 188 00:10:36,894 --> 00:10:39,727 per evoliucijos procesui skirtą laiką? 189 00:10:39,751 --> 00:10:45,487 Kitaip tariant, ar atsitiktinių mutacijų pagrindu atliekama naujo geno ar baltymo paieška 190 00:10:45,511 --> 00:10:50,743 yra panašesnė į 4 ar 10 skaičių kombinacijos spynoje paiešką? 191 00:10:50,767 --> 00:10:53,976 Mokslininkai, dalyvavę Vistaro konferencijoje, 192 00:10:54,000 --> 00:10:57,065 negalėjo galutinai atsakyti į šį klausimą, 193 00:10:57,089 --> 00:10:59,827 nes tuo metu niekas negalėjo tinkamai kiekybiškai įvertinti, 194 00:10:59,851 --> 00:11:02,589 kokia sudėtinga yra paieškos problema. 195 00:11:02,613 --> 00:11:06,430 Taigi septintojo dešimtmečio pabaigoje šiuos argumentus 196 00:11:06,454 --> 00:11:09,279 buvo galima pateikti remiantis palyginimais su mums suprantamais dalykais 197 00:11:09,303 --> 00:11:11,403 - rašytine kalba, kompiuterio kodu. 198 00:11:11,427 --> 00:11:15,001 Tačiau neturėjome jokių eksperimentinių duomenų, 199 00:11:15,025 --> 00:11:16,935 kurie parodytų, ar tos analogijos 200 00:11:16,959 --> 00:11:19,644 iš tikrųjų tinka biologiniam atvejui. 201 00:11:19,668 --> 00:11:22,044 Taigi niekas negalėjo pateikti tikslių skaičių, 202 00:11:22,068 --> 00:11:23,711 kad atsakytų į šiuos klausimus. 203 00:11:23,735 --> 00:11:25,634 Molekulinės biologijos specialistai tuo metu 204 00:11:25,658 --> 00:11:31,046 žinojo, kad galimų kombinacijų, atitinkančių bet kurią DNR seką, skaičius 205 00:11:31,070 --> 00:11:33,046 yra ypatingai didelis 206 00:11:33,070 --> 00:11:37,212 ir auga eksponentiškai, didėjant atitinkamos molekulės ilgiui. 207 00:11:37,236 --> 00:11:42,922 Pavyzdžiui, vienam trumpam 150 aminorūgščių ilgio baltymui 208 00:11:42,946 --> 00:11:45,991 tenka 10 195-tuoju lapsniu kitų 209 00:11:46,015 --> 00:11:48,963 tokio ilgio aminorūgščių kombinacijų. 210 00:11:48,987 --> 00:11:52,028 Tai neįsivaizduojamai didelis skaičius. 211 00:11:52,052 --> 00:11:54,167 Tačiau XX a. Septintajame dešimtmetyje 212 00:11:54,191 --> 00:11:56,911 mokslininkai nežinojo, kiek iš tų išsidėstymų 213 00:11:56,935 --> 00:11:59,203 iš tikrųjų yra funkcionalūs. 214 00:11:59,227 --> 00:12:04,169 Iš esmės, jie nežinojo, kiek kombinacijų atidarys spyną. 215 00:12:04,193 --> 00:12:08,138 Tai nesutrukdė evoliucijos biologams spėlioti. 216 00:12:08,163 --> 00:12:11,030 Daugelis teigė, kad tarp visų galimų sekų 217 00:12:11,080 --> 00:12:14,058 turi būti didelė veiksmingų sekų dalis, 218 00:12:14,082 --> 00:12:17,335 todėl atsitiktinė naujos veiksmingos sekos paieška 219 00:12:17,359 --> 00:12:20,156 turėtų didelę sėkmės tikimybę. 220 00:12:20,180 --> 00:12:24,105 Jie sakė: na, galbūt biologinės sekos 221 00:12:24,129 --> 00:12:25,846 nėra tokios smulkmeniškos, 222 00:12:25,870 --> 00:12:28,459 ne tokios išrankios, kur kokius simbolius pasirinkti, 223 00:12:28,483 --> 00:12:30,586 kaip rašytinės kalbos 224 00:12:30,610 --> 00:12:31,799 ar kompiuterio kodas. 225 00:12:31,823 --> 00:12:34,419 Ir štai tokiu keliu jie nuėjo sakydami, kad 226 00:12:34,443 --> 00:12:36,856 galbūt baltymams nelabai rūpi, kuri aminorūgštis 227 00:12:36,880 --> 00:12:38,985 yra kurioje vietoje, ir yra labai didelis kintamumas, 228 00:12:39,009 --> 00:12:41,889 todėl tą pačią funkciją gali atlikti 229 00:12:41,913 --> 00:12:43,916 labai daug baltymų grandinių 230 00:12:43,940 --> 00:12:46,418 ir labai daug genų. 231 00:12:46,442 --> 00:12:50,625 Tačiau naujausi molekulinės biologijos ir baltymų mokslo eksperimentai 232 00:12:50,649 --> 00:12:53,979 spėliones pakeitė duomenimis. 233 00:12:54,003 --> 00:12:57,616 Buvo nustatyta, kad DNR bazių sekos, 234 00:12:57,640 --> 00:12:59,746 galinčios sukurti funkcionalius baltymus, 235 00:12:59,770 --> 00:13:05,066 tarp didžiulio galimų sekų skaičiaus, yra itin retos. 236 00:13:05,103 --> 00:13:07,399 Tačiau kaip retos? 237 00:13:07,423 --> 00:13:10,098 Po darbo Kembridžo universitete, 238 00:13:10,122 --> 00:13:12,540 molekulinės biologijos mokslininkas Douglas Axe 239 00:13:12,564 --> 00:13:13,806 ėmėsi atsakyti į šį klausimą, 240 00:13:13,830 --> 00:13:18,351 naudodamasis į vietą nukreiptos mutagenezės metodu. 241 00:13:19,103 --> 00:13:20,866 Atlikęs eksperimentus jis nustatė, 242 00:13:20,890 --> 00:13:23,296 kad kiekvienai DNR sekai, 243 00:13:23,320 --> 00:13:25,246 kuri sukuria vos 150 aminorūgščių 244 00:13:25,270 --> 00:13:28,152 ilgio funkcionalų baltymą, 245 00:13:28,189 --> 00:13:31,336 tenka dešimt 77-tuoju laipsniu aminorūgščių, 246 00:13:31,360 --> 00:13:33,516 kurios nesusilanksto į stabilią trimatę 247 00:13:33,540 --> 00:13:36,046 baltymo struktūrą, galinčią 248 00:13:36,070 --> 00:13:38,496 atlikti tą biologinę funkciją. 249 00:13:38,520 --> 00:13:41,355 Viena teisinga seka 250 00:13:41,379 --> 00:13:44,886 kiekvienai dešimt 77-tuoju laipsniu neteisingų sekų. 251 00:13:44,910 --> 00:13:47,626 Tai tolygu ieškoti tik vienos kombinacijos 252 00:13:47,650 --> 00:13:49,846 spynoje, kurios kiekviename iš 77 ciferblatų 253 00:13:49,870 --> 00:13:52,929 yra dešimt skaitmenų. 254 00:13:54,140 --> 00:13:56,593 Norėdami tai įvertinti iš platesnės perspektyvos, nepamirškime, 255 00:13:56,619 --> 00:13:58,752 kad visoje mūsų galaktikoje tėra 256 00:13:58,776 --> 00:14:01,949 10 65-tuoju laipsniu atomų. 257 00:14:01,973 --> 00:14:05,476 Ar atsitiktinės genetinės mutacijos galėtų efektyviai ištirti 258 00:14:05,500 --> 00:14:08,386 tokią didelę galimybių erdvę, 259 00:14:08,410 --> 00:14:10,239 kad rastų nors vieną 260 00:14:10,263 --> 00:14:11,957 funkcionuojančio baltymo seką? 261 00:14:11,981 --> 00:14:16,966 Taigi, turint omenyje šią labai bauginančiai mažą tikimybę, 262 00:14:16,990 --> 00:14:19,849 vieną iš dešimties 77-tuoju laipsniu, 263 00:14:19,873 --> 00:14:22,812 kaip galėjo nutikti kažkas tokio neįtikėtino? 264 00:14:22,836 --> 00:14:25,340 Na, kaip žinome, paprastai neįtikėtini dalykai 265 00:14:25,364 --> 00:14:28,452 gali įvykti, jei yra daug ir įvairių 266 00:14:28,476 --> 00:14:29,936 galimybių jiems įvykti. 267 00:14:29,960 --> 00:14:33,185 Gyvybės atveju tokios galimybės yra 268 00:14:33,209 --> 00:14:36,072 atskiri gyvi organizmai, 269 00:14:36,096 --> 00:14:37,944 kuriuose gali įvykti mutacija, 270 00:14:37,968 --> 00:14:40,752 galinti padėti rasti sprendimą. 271 00:14:40,776 --> 00:14:43,829 Nesvarbu, kaip retai tai pasitaiko, jei galimybių yra pakankamai, 272 00:14:43,873 --> 00:14:45,462 tai gali tapti tikėtina. 273 00:14:45,486 --> 00:14:47,146 Taigi kyla klausimas, jei skaičius 274 00:14:47,170 --> 00:14:49,156 1 iš dešimties 77-tuoju laipsniu 275 00:14:49,180 --> 00:14:51,286 - tokia neįtikimybė - 276 00:14:51,310 --> 00:14:52,311 turi būti įveikta, 277 00:14:52,335 --> 00:14:54,931 ar nuo gyvybės pradžios planetoje 278 00:14:54,955 --> 00:14:57,271 egzistuojančių organizmų skaičius 279 00:14:57,295 --> 00:14:59,268 bent priartėja prie šio skaičiaus? 280 00:14:59,320 --> 00:15:01,396 Pasirodo, kad nė iš tolo. 281 00:15:01,420 --> 00:15:06,256 Per visą 3,5 milijardo metų gyvybės Žemėje istoriją, 282 00:15:06,280 --> 00:15:08,875 kaip apskaičiuota, gyveno "tik" 283 00:15:08,899 --> 00:15:12,389 dešimt 40-tuoju laipsniu atskirų organizmų. 284 00:15:12,413 --> 00:15:14,966 Tačiau 10 40-tuoju laipsnu yra 285 00:15:14,990 --> 00:15:17,926 tik maža dalis 10 77-tuoju laipsniu skaičiaus, 286 00:15:17,950 --> 00:15:19,892 tiksliau, tik 1 dalį iš 287 00:15:19,916 --> 00:15:23,659 10 trilijonų trilijonų trilijonų dalių. 288 00:15:23,683 --> 00:15:27,352 Kitaip tariant, tam, kad atsirastų 289 00:15:27,376 --> 00:15:29,011 bent viena funkcionuojanti baltymo struktūra, 290 00:15:29,035 --> 00:15:31,105 mutacijų - natūralios atrankos mechanizmas 291 00:15:31,129 --> 00:15:33,364 turėtų laiko ištirti 292 00:15:33,388 --> 00:15:36,472 tik mažytę dalį visų atitinkamų sekų 293 00:15:36,496 --> 00:15:42,565 - vieną iš 10 trilijonų trilijonų trilijonų dalių visų galimybių. 294 00:15:42,589 --> 00:15:44,755 Vadinasi, absoliučiai tikėtina, 295 00:15:44,779 --> 00:15:47,216 kad atsitiktinė mutacijų paieška 296 00:15:47,240 --> 00:15:49,466 nesugebėtų sukurti nė vienos naujos 297 00:15:49,490 --> 00:15:51,618 funkcionuojančios baltymo struktūro 298 00:15:51,642 --> 00:15:55,390 per visą gyvybės Žemėje istoriją. 299 00:15:55,770 --> 00:15:58,546 Žinoma, naujų gyvūnų suformavimui 300 00:15:58,570 --> 00:16:02,605 reikėtų sukurti daug naujų baltymų. 301 00:16:02,629 --> 00:16:04,459 Dėl šios ir kitų priežasčių 302 00:16:04,483 --> 00:16:06,379 nemažai mokslininkų dabar abejoja 303 00:16:06,403 --> 00:16:08,758 atsitiktinių mutacijų ir natūraliosios atrankos 304 00:16:08,782 --> 00:16:10,941 mechanizmo kūrybine galia. 305 00:16:10,965 --> 00:16:13,311 Net evoliucinės biologijos specialistai, 306 00:16:13,335 --> 00:16:15,195 rašantys profesionaliuose recenzuojamuose 307 00:16:15,220 --> 00:16:17,397 biologijos žurnaluose, pripažįsta tradicinės 308 00:16:17,421 --> 00:16:20,201 evoliucijos teorijos sunkumus. 309 00:16:20,225 --> 00:16:21,932 Kai kurie yra linkę pripažinti, 310 00:16:21,957 --> 00:16:24,765 kad jau gyvename postdarvinistinėje epochoje. 311 00:16:24,789 --> 00:16:26,783 O kiti ragina kurti 312 00:16:26,807 --> 00:16:29,636 naujas evoliucijos teorijas. 313 00:16:29,660 --> 00:16:32,746 Meyer'is ir Axe'as priklauso augančiai mažumai, 314 00:16:32,770 --> 00:16:36,404 kuri ragina apsvarstyti kitą galimybę. 315 00:16:36,429 --> 00:16:40,462 Meyer'iui tos kitos galimybės pripažinimas 316 00:16:40,486 --> 00:16:43,148 kilo iš jo, kaip mokslo filosofijos doktoranto, 317 00:16:43,172 --> 00:16:46,014 darbo Kembridžo universitete. 318 00:16:46,039 --> 00:16:49,604 Studijuodamas Meyer'is galiausiai ėmė 319 00:16:49,628 --> 00:16:51,405 nagrinėti mokslinį metodą, kurį naudojo 320 00:16:51,430 --> 00:16:54,226 Čarlzas Darvinas savo klasikiniame 321 00:16:54,250 --> 00:16:56,256 veikale "Rūšių kilmė". 322 00:16:56,280 --> 00:16:58,816 Darvino metodas buvo sutelktas 323 00:16:58,840 --> 00:17:01,188 į bandymą nustatyti tolimos istorinės praeities 324 00:17:01,212 --> 00:17:03,583 įvykių priežastis. 325 00:17:03,607 --> 00:17:06,080 Darvino istorinis mokslinis metodas 326 00:17:06,104 --> 00:17:07,808 skiriasi nuo to, ką daugelis žmonių 327 00:17:07,832 --> 00:17:10,080 įprastai įsivaizduoja apie mokslą. 328 00:17:10,104 --> 00:17:13,153 Tai daug labiau kriminalistinis samprotavimo stilius 329 00:17:13,177 --> 00:17:16,205 nei įprastinis eksperimentinis mokslas. 330 00:17:16,229 --> 00:17:18,642 Samprotavimas nuo užuominų, 331 00:17:18,666 --> 00:17:21,782 paliktų iš įrodymų, kuriuos turime, 332 00:17:21,806 --> 00:17:26,359 eina prie tikėtinų ar galimų priežasčių, 333 00:17:26,383 --> 00:17:27,892 galinčių paaiškinti, 334 00:17:27,916 --> 00:17:30,556 kas apskritai sukūrė gyvybę 335 00:17:30,580 --> 00:17:33,009 arba kas sukūrė gyvūnų gyvybę, arba kas sukūrė tas užuominas, 336 00:17:33,033 --> 00:17:34,584 kurios yra prieš mūsų akis. 337 00:17:34,609 --> 00:17:37,908 Ir aš galiausiai apsigyniau disertaciją Kembridže, 338 00:17:37,971 --> 00:17:41,365 rašydamas apie istorinį mokslinį metodą. 339 00:17:41,396 --> 00:17:44,669 Ir vienas iš dalykų, kurį atradau savo tyrimo procese, 340 00:17:44,693 --> 00:17:47,363 buvo tai, kad jau egzistavo šis išskirtinis metodas, 341 00:17:47,387 --> 00:17:48,430 jis turi pavadinimą - 342 00:17:48,454 --> 00:17:52,219 tai yra kelių konkuruojančių hipotezių metodas 343 00:17:52,243 --> 00:17:56,296 arba išvedimo iki geriausio paaiškinimo metodas. 344 00:17:56,320 --> 00:17:59,736 Tačiau kaip biologinę istoriją tyrinėjantys mokslininkai 345 00:17:59,760 --> 00:18:03,566 nustato, kuris paaiškinimas iš tikrųjų yra geriausias? 346 00:18:03,590 --> 00:18:06,206 Meyer'is atsakymą vėlgi rado Darvino 347 00:18:06,230 --> 00:18:08,785 ir jo amžininko - didžiojo geologo 348 00:18:08,809 --> 00:18:10,999 Čarlzo Lajelio (Charles Lyell) darbuose, 349 00:18:11,023 --> 00:18:13,656 kuris teigė, kad aiškinant praeitį 350 00:18:13,680 --> 00:18:16,376 dabartis yra raktas. 351 00:18:16,400 --> 00:18:19,469 Lyellas tvirtino, kad paaiškinimų turėtume ieškoti 352 00:18:19,536 --> 00:18:21,258 remdamiesi žiniomis apie 353 00:18:21,289 --> 00:18:26,313 šiuo metu veikiančias priežastis. 354 00:18:27,103 --> 00:18:29,092 Visa tai paskatino Meyer'į 355 00:18:29,116 --> 00:18:31,665 užduoti esminį klausimą: 356 00:18:31,689 --> 00:18:34,944 kokia yra dabar veikianti 357 00:18:34,968 --> 00:18:38,641 skaitmeninės informacijos atsiradimo priežastis? 358 00:18:38,665 --> 00:18:41,936 Nes esminis klausimas gyvūnų kilmėje, 359 00:18:41,960 --> 00:18:43,796 pačioje gyvybės kilmėje 360 00:18:43,820 --> 00:18:45,902 yra šis: iš kur atsirado informacija, 361 00:18:45,936 --> 00:18:47,949 skaitmeniniu pavidalu saugoma DNR molekulėje. 362 00:18:47,973 --> 00:18:49,436 Iš kur atsirado ta informacija, 363 00:18:49,460 --> 00:18:52,393 reikalinga šioms naujoms gyvybės formoms sukurti? 364 00:18:52,417 --> 00:18:54,666 Ir aš supratau, 365 00:18:54,690 --> 00:18:57,025 kad atsakymas į šį klausimą yra intelektas. 366 00:18:57,049 --> 00:18:59,395 Dabar veikianti priežastis, 367 00:18:59,419 --> 00:19:01,525 apie kurią žinome iš savo visuotinės 368 00:19:01,549 --> 00:19:03,468 ir pasikartojančios patirties, 369 00:19:03,492 --> 00:19:06,505 tai dar viena raktinė Lyell'io idėja, 370 00:19:06,529 --> 00:19:08,859 galinti sukurti informaciją, yra intelektas. 371 00:19:08,883 --> 00:19:11,249 Nesvarbu, ar žvelgtume į hieroglifų užrašą, 372 00:19:11,273 --> 00:19:12,686 ar į knygos pastraipą, 373 00:19:12,710 --> 00:19:14,816 ar į kompiuterio kodo dalį, 374 00:19:14,840 --> 00:19:16,840 ar net į radijo signale įterptą informaciją. 375 00:19:16,864 --> 00:19:19,276 Kai tik matome informaciją, 376 00:19:19,300 --> 00:19:23,342 ypač skaitmeniniu ar tipografiniu pavidalu, 377 00:19:23,366 --> 00:19:25,669 ir atsekame ją iki pirminio šaltinio, 378 00:19:25,693 --> 00:19:27,241 visada prieiname prie proto, 379 00:19:27,266 --> 00:19:28,949 o ne prie materialaus proceso. 380 00:19:28,974 --> 00:19:32,445 Taigi atradimas, kad informacija valdo gyvybę, 381 00:19:32,469 --> 00:19:34,136 atradimas, jog gyvybės istorijoje 382 00:19:34,160 --> 00:19:36,245 būta tokių didžiulių informacijos antplūdžių, 383 00:19:36,269 --> 00:19:39,379 kaip antai Kambro sprogimo metu, 384 00:19:39,403 --> 00:19:42,142 rodo, kad joje veikė 385 00:19:42,169 --> 00:19:43,798 kuriantis protas. 386 00:19:43,822 --> 00:19:46,185 Man tai taip pat atskleidė, 387 00:19:46,209 --> 00:19:47,995 jog galima suformuluoti 388 00:19:48,019 --> 00:19:49,945 mokslinį protingojo plano pagrindimą, 389 00:19:49,969 --> 00:19:51,805 pagrįstą tuo pačiu 390 00:19:51,829 --> 00:19:55,023 moksliniu samprotavimo metodu, 391 00:19:55,047 --> 00:19:57,871 kurį Čarlzas Darvinas taikė knygoje "Rūšių kilmė". 392 00:19:57,895 --> 00:19:59,228 Taigi, jei norėtumėte pasakyti, 393 00:19:59,252 --> 00:20:00,936 kad protingojo plano teorija nėra mokslas, 394 00:20:00,960 --> 00:20:02,666 turėtumėte sakyti, kad 395 00:20:02,690 --> 00:20:04,690 Darvino argumentai knygoje "Rūšių kilmė" 396 00:20:04,714 --> 00:20:05,883 taip pat nėra mokslas. 397 00:20:05,907 --> 00:20:07,292 Tačiau niekas to tikrai nenori sakyti. 398 00:20:07,316 --> 00:20:09,523 Jis nenaudoja nemokslinio metodo, 399 00:20:09,547 --> 00:20:12,369 jis tiesiog naudoja kitokį mokslinio samprotavimo metodą, 400 00:20:12,393 --> 00:20:14,317 istorinį mokslinio samprotavimo metodą. 401 00:20:14,341 --> 00:20:16,906 Aš naudojau lygiai tą patį metodą, 402 00:20:16,930 --> 00:20:19,723 formuluodamas argumentus už protingąjį planą, 403 00:20:19,747 --> 00:20:21,298 abiejose savo knygose - 404 00:20:21,322 --> 00:20:23,433 "Darvino abejonė" ir "Parašas ląstelėje".