1
00:00:02,370 --> 00:00:06,580
Ar galite vienu metu
tikėti Dievą ir mokslą?

2
00:00:06,580 --> 00:00:10,929
Vadinamieji naujieji ateistai, tokie kaip Ričardas Dawkins'as 
ir moksliniai materialistai, tokie kaip

3
00:00:10,929 --> 00:00:14,160
Neil deGrasse Tyson'as, tikrai taip nemano.

4
00:00:14,160 --> 00:00:16,590
Jiems religija trukdo mokslui.

5
00:00:16,590 --> 00:00:20,300
Jų nuomone, daugiau mokslo reiškia mažiau Dievo.

6
00:00:20,300 --> 00:00:22,170
Tai nėra nauja pozicija.

7
00:00:22,170 --> 00:00:26,630
Pirmą kartą daugiau nei prieš 100 metų ją išsakė anglų
gydytojas Džonas Draper'is knygoje 

8
00:00:26,630 --> 00:00:31,439
„Konflikto tarp religijos ir mokslo istorija“. 

9
00:00:31,439 --> 00:00:37,120
Dž. Draper'is, kuriam didelę įtaką padarė
tuo metu nauja Č. Darvino evoliucijos teorija,

10
00:00:37,120 --> 00:00:41,620
organizuotą religiją laikė tiesiogine
ir egzistencine grėsme mokslo pažangai.

11
00:00:41,620 --> 00:00:46,038
Jis teigė, kad „[Religija] ir mokslas
yra <...> visiškai nesuderinami; jie negali

12
00:00:46,039 --> 00:00:51,854
egzistuoti kartu <...> žmonija turi pasirinkti –
ji negali turėti abiejų.“

13
00:00:51,854 --> 00:00:55,710
Taigi, ar mokslas ir
religija neišvengiamai konfliktuoja?

14
00:00:55,710 --> 00:00:57,575
Ar visada konfliktavo?

15
00:00:57,575 --> 00:00:59,600
Na, ne visai taip.

16
00:00:59,600 --> 00:01:04,949
Iš tiesų, milžinai, sukūrę šiuolaikinį mokslą - 
astronomas Johanesas Kepleris, chemikas

17
00:01:04,949 --> 00:01:11,250
Robertas Boilas, fizikas seras Izaokas Niutonas ir
kiti buvo giliai tikintys žmonės.

18
00:01:11,250 --> 00:01:14,220
Jie nematė jokio konflikto
tarp mokslo ir religijos.

19
00:01:14,220 --> 00:01:19,060
Priešingai: jie manė, kad, užsiimdami
mokslu, atranda Dievo planą ir

20
00:01:19,060 --> 00:01:21,279
atskleidžia jį žmonijai.

21
00:01:21,279 --> 00:01:26,110
Iš tiesų neperdėsime sakydami, kad
judėjų-krikščionių religinė tradicija 

22
00:01:26,110 --> 00:01:28,710
tiesiogiai nulėmė šiuolaikinį mokslą.

23
00:01:28,710 --> 00:01:34,210
Šiam teiginiui pagrįsti Kembridžo universiteto mokslo
istorikas Džozefas Needham'as pateikė

24
00:01:34,210 --> 00:01:36,390
garsiuosius klausimus:

25
00:01:36,390 --> 00:01:37,390
„Kodėl ten?

26
00:01:37,390 --> 00:01:38,390
Kodėl tada?“

27
00:01:38,390 --> 00:01:39,890
Kodėl ten – Europoje?

28
00:01:39,890 --> 00:01:44,150
Kodėl tada – XVI ir XVII amžiuose?

29
00:01:44,150 --> 00:01:47,320
Kodėl šiuolaikinis mokslas neprasidėjo
kur nors kitur anksčiau?

30
00:01:47,320 --> 00:01:50,509
Juk egiptiečiai pastatė piramides.

31
00:01:50,510 --> 00:01:54,690
Kinai išrado kompasą, blokinę spaudą
ir paraką.

32
00:01:54,690 --> 00:01:57,840
Romėnai nutiesė nuostabius kelius ir akvedukus.

33
00:01:57,840 --> 00:02:00,030
Graikai turėjo puikių filosofų.

34
00:02:00,030 --> 00:02:05,100
Tačiau nė viena iš šių kultūrų nesukūrė 
sistemingų gamtos tyrimo metodų, 

35
00:02:05,100 --> 00:02:10,000
kurie atsirado Vakarų Europoje
XVI ir XVII amžiuose.

36
00:02:10,000 --> 00:02:14,900
Tai paskatino Dž. Needham'ą ir kitus mokslo istorikus,
pvz., Ijaną Barbour'ą ir Herbertą Butterfield'ą

37
00:02:14,900 --> 00:02:20,280
ieškoti kitų X faktorių, kurie leistų paaiškinti, 
kodėl „mokslo revoliucija“ įvyko ten

38
00:02:20,280 --> 00:02:22,650
ir tada, kai įvyko.

39
00:02:22,650 --> 00:02:24,720
Štai kokią išvadą jie padarė:

40
00:02:24,720 --> 00:02:30,450
tik judėjiškieji-krikščioniškieji Vakarai turėjo reikiamas
„intelektualines prielaidas“, kurios leido

41
00:02:30,450 --> 00:02:31,899
„iškilti mokslui“.

42
00:02:31,900 --> 00:02:34,849
Taigi, kokios buvo tos prielaidos?

43
00:02:34,849 --> 00:02:37,048
Galime išskirti tris.

44
00:02:37,049 --> 00:02:42,519
Visų jų ištakos – judėjų-krikščionių
idėja apie Dievą Kūrėją, sukūrusį

45
00:02:42,519 --> 00:02:43,806
tvarkingą visatą.

46
00:02:43,806 --> 00:02:49,401
Pirma, šiuolaikinio mokslo kūrėjai manė, kad
gamta yra suprantama, t. y. kad

47
00:02:49,401 --> 00:02:54,249
gamtą sukūrė protingas Dievas, 
tas pats Dievas, kuris sukūrė

48
00:02:54,249 --> 00:02:56,007
ir racionalius žmonių protus.

49
00:02:56,008 --> 00:03:00,769
Taigi, šie žmonės manė, kad jei
savo protu atidžiai tyrinėtų gamtą, jie

50
00:03:00,769 --> 00:03:04,319
galėtų suprasti pasaulio tvarką ir planą, 
kuriuos Dievas sukūrė.

51
00:03:04,319 --> 00:03:08,799
Antra, jie darė prielaidą, kad
gamtoje egzistuoja pamatinė tvarka.

52
00:03:08,800 --> 00:03:13,989
Geriausiai tai išreiškė filosofas Alfredas
Nortas Whitehead'as:

53
00:03:13,989 --> 00:03:18,829
„Negali būti gyvo mokslo,
jei nėra plačiai paplitusio instinktyvaus

54
00:03:18,829 --> 00:03:25,630
įsitikinimo gamtos tvarka“ – įsitikinimo, kurį jis
siejo su tikėjimu „Dievo racionalumu“.

55
00:03:25,630 --> 00:03:30,260
Ši idėja paskatino beprecedentį matematikos naudojimą
pasaulyje vykstantiems tvarkingiems procesams aprašyti ir

56
00:03:30,260 --> 00:03:36,399
įkvėpė išrasti geresnius instrumentus, 
pavyzdžiui, teleskopus ir mikroskopus,

57
00:03:36,400 --> 00:03:39,780
tai tvarkai pamatyti.

58
00:03:39,780 --> 00:03:45,669
Trečia, šie šiuolaikinio mokslo kūrėjai
darė prielaidą apie gamtos nebūtinumą.

59
00:03:45,669 --> 00:03:50,719
Tai paprasčiausiai reiškia, kad Dievas turėjo
daug pasirinkimų, kaip sukurti tvarkingą pasaulį.

60
00:03:50,719 --> 00:03:55,269
Kaip yra daugybė būdų sukurti
laikrodį, taip ir Dievas galėjo

61
00:03:55,269 --> 00:03:56,549
daugybe būdų sukurti visatą.

62
00:03:56,549 --> 00:04:01,840
Norėdami atrasti, kaip Jis tai padarė, mokslininkai
negalėjo paprasčiausiai nuspėti tokios gamtos tvarkos,

63
00:04:01,840 --> 00:04:07,950
kuri jiems atrodė logiškiausia -  
remdamiesi vien protu daryti išvadas, 

64
00:04:07,950 --> 00:04:10,358
kaip bandė daryti graikų filosofai.

65
00:04:10,359 --> 00:04:14,379
Pavyzdžiui, graikų manymu, kadangi tobuliausia
judėjimo forma yra apskritimas,

66
00:04:14,379 --> 00:04:19,959
planetų orbitos turi
būti apskritos; vėliau Kepleris

67
00:04:19,959 --> 00:04:22,095
tai paneigė po atidaus stebėjimo.

68
00:04:22,095 --> 00:04:27,400
Iš tiesų dėl savo teologinių įsitikinimų naujieji mokslininkai
suvokė, kad, norėdami suprasti Dievo planą,

69
00:04:27,400 --> 00:04:33,330
jie turės stebėti, tikrinti ir matuoti.

70
00:04:33,330 --> 00:04:38,930
Šiems žmonėms gamta buvo tarsi
knyga – dieviškojo bendravimo forma,

71
00:04:38,930 --> 00:04:40,639
suprantama žmogiškajam tyrimui.

72
00:04:40,639 --> 00:04:46,120
Dėl šios priežasties jie taip pat
sukūrė „gamtos dėsnių“ sąvoką, reiškiančią, kad 

73
00:04:46,120 --> 00:04:48,954
Dievas valdo gamtos tvarką.

74
00:04:48,954 --> 00:04:52,470
Mokslas buvo būdas tą tvarką iššifruoti.

75
00:04:52,470 --> 00:04:57,840
Mintis, kad mokslas ir religija prieštarauja
vienas kitam, šiandien yra populiari,

76
00:04:57,840 --> 00:05:00,650
tačiau mokslo istorija rodo ką kita.

77
00:05:00,650 --> 00:05:06,810
Visi mes: ir pasauliečiai, ir mokslininkai 
esame labai skolingi judėjų-krikščionių tradicijai.

78
00:05:06,810 --> 00:05:11,840
Be šios tradicijos gyventume daug
primityvesniame pasaulyje tiek moraliniu,

79
00:05:11,840 --> 00:05:13,549
tiek moksliniu aspektu.

80
00:05:13,550 --> 00:05:20,181
Esu Styvenas Meyer'is, „Discovery“ instituto
istorikas ir mokslo filosofas

81
00:05:20,181 --> 00:05:22,060
Preigerio universitete.