1
00:00:02,000 --> 00:00:08,853
Ar Visata visada egzistavo? Ar vis dėlto ji
turėjo pradžią? Jei taip, kaip ji prasidėjo?

2
00:00:09,600 --> 00:00:13,893
Nuo seniausių laikų filosofai ir
teologai svarstė šiuos klausimus.

3
00:00:14,400 --> 00:00:19,360
Tačiau tik XX amžiuje daugybė
stulbinančių mokslo atradimų leido 

4
00:00:19,360 --> 00:00:21,764
mums pagaliau gauti atsakymų.

5
00:00:22,080 --> 00:00:28,639
Tai prasidėjo 1912 m., kai amerikiečių astronomas
Vestas Slipher'is pastebėjo, kad šviesa, sklindanti iš

6
00:00:28,640 --> 00:00:35,359
tolimų ūkų (dulkių ir dujų debesų kosminėje
erdvėje), atrodo raudonesnė, nei tikėtasi.

7
00:00:35,440 --> 00:00:37,223
Kodėl tai buvo svarbu?

8
00:00:37,360 --> 00:00:39,280
Štai čia galime pasitelkti žinias iš vidurinės mokyklos.

9
00:00:40,000 --> 00:00:45,680
Prisimenate, ką mokėtės apie Doplerio efektą?
Garso, šviesos arba kitų bangų dažnis keičiasi,

10
00:00:45,680 --> 00:00:52,400
kai šaltinis ir stebėtojas artėja 
(arba tolsta nuo) vienas kito.

11
00:00:52,400 --> 00:00:56,960
Kad tai pademonstruotų, mokytojas tikriausiai
paleido traukinio signalo įrašą: 

12
00:00:56,960 --> 00:01:02,873
traukiniui tolstant, signalo garsas
žemėja, t. y. garso banga ilgėja.

13
00:01:02,960 --> 00:01:05,099
Tas pats vyksta ir šviesos atveju.

14
00:01:05,280 --> 00:01:10,240
Jei tolima žvaigždė arba galaktika tolsta
nuo mūsų, šviesos banga, sklindanti iš jos,

15
00:01:10,240 --> 00:01:16,880
taip pat ilgėja. Kadangi regimosios
šviesos spektre raudona šviesa atitinka 

16
00:01:16,880 --> 00:01:23,926
ilgiausią bangos ilgį, fizikai sako, 
kad ištempta šviesa yra „raudonesnė“.

17
00:01:24,240 --> 00:01:29,580
Šis „raudonojo poslinkio“ požymis leidžia manyti,
kad ūkas nuo mūsų tolsta.

18
00:01:29,760 --> 00:01:36,240
1924 m. astronomas Edvinas Hubble'as, dirbdamas
nauju 100 colių teleskopu ant Vilsono kalno 

19
00:01:36,240 --> 00:01:43,002
Kalifornijoje, parodė, kad V. Slipher'io ūkai
yra ne tik dujų debesys aplink

20
00:01:43,120 --> 00:01:47,271
tolimas žvaigždes, bet iš tikrųjų tolimos
galaktikos už mūsų Paukščių Tako.

21
00:01:47,440 --> 00:01:53,039
Netrukus po to belgų fizikas Žoržas Lemetras
susiejo V. Slipher'io raudonojo poslinkio duomenis

22
00:01:53,040 --> 00:01:59,520
su E. Hablo išmatuotais atstumais iki
kitų galaktikų. Ž. Lemetras parodė, kad tolimesnės

23
00:01:59,520 --> 00:02:06,560
galaktikos tolsta greičiau nei artimesnės.
Tai leido manyti, kad Visata visomis

24
00:02:06,560 --> 00:02:11,920
erdvės kryptimis plečiasi sferiniu būdu, 
tarsi pripučiamas balionas, nuo vienintelio

25
00:02:11,920 --> 00:02:18,798
sprogimo pradžios – nuo „Didžiojo sprogimo“.

26
00:02:18,960 --> 00:02:24,727
Keista, kad Albertas Einšteinas anksčiau buvo 
priartėjęs prie šios idėjos, bet vėliau ją atmetė.

27
00:02:24,880 --> 00:02:30,480
A. Einšteino naujojoje gravitacijos teorijoje 
(bendrojoje reliatyvumo teorijoje), numatyta, 

28
00:02:30,480 --> 00:02:36,671
kad masyvūs kūnai išgaubia erdvę, 
kaip boulingo kamuolys - batutą.

29
00:02:36,960 --> 00:02:42,960
A. Einšteino gravitacijos samprata reiškė, 
kad erdvė susitrauktų, jei gravitacijos

30
00:02:42,960 --> 00:02:49,680
nuolat neatsvertų erdvės plėtimasis. Dėl šios
priežasties A. Einšteinas pasiūlė nuolat veikiančią 

31
00:02:49,680 --> 00:02:56,720
stūmos jėgą (kosmologinę konstantą), kuri neutralizuotų
gravitacinę trauką. Tačiau tai reiškė dinamišką

32
00:02:56,720 --> 00:03:03,347
ir besiplečiančią Visatą... 
o taip pat ir jos pradžią.

33
00:03:03,600 --> 00:03:09,920
Kad išvengtų tokios išvados, A. Einšteinas pakeitė
savo paties lygtis ir savavališkai priskyrė

34
00:03:09,920 --> 00:03:15,040
tikslią plėtimosi jėgos vertę, kad užtikrintų
tikslią gravitacijos ir stūmos jėgos pusiausvyrą.

35
00:03:15,040 --> 00:03:21,840
Taip jis pavaizdavo Visatą tobulai stabilios,
statiškos būsenos – nei besiplečiančią nuo

36
00:03:21,840 --> 00:03:28,043
pradžios, nei begniūžtančią.

37
00:03:28,240 --> 00:03:34,800
Tačiau po V. Slipher'io ir E. Hablo atradimų dangus
atsiliepė. 1927 m. Ž. Lametras pranešė A. Einšteinui 

38
00:03:34,800 --> 00:03:42,222
(beje, taksi automobilyje) apie raudonojo poslinkio 
įrodymus, kad Visata plečiasi.

39
00:03:42,400 --> 00:03:48,080
1931 m. A. Einšteinas aplankė E. Hablą Vilsono 
kalno observatorijoje ir pats apžiūrėjo įrodymus. 

40
00:03:48,080 --> 00:03:53,040
Vėliau jis pranešė, kad Visatos 
pradžios įrodymų neigimas

41
00:03:53,040 --> 00:03:59,096
buvo „didžiausia mano
mokslinės karjeros klaida“.

42
00:03:59,680 --> 00:04:04,887
XX amžiuje fizikai pasiūlė kitų teorijų,
neigiančių kosmoso pradžią.

43
00:04:05,360 --> 00:04:11,920
Vienas po kito nauji įrodymai rodė, kad
kiekviena iš jų yra netinkama. Po 1990 m.

44
00:04:11,920 --> 00:04:18,000
Didžiojo sprogimo teorija įsivyravo kaip
geriausiai paaiškinanti daugybę astronominių įrodymų.

45
00:04:18,240 --> 00:04:24,240
Taigi kodėl tokie įrodymai nuliūdino 
A. Einšteiną ir daugelį kitų mokslininkų?  

46
00:04:24,240 --> 00:04:30,160
Prinstono universiteto fizikas Robertas Dicke'is paaiškino:
„[Jei Visata būtų amžina, tai]

47
00:04:30,160 --> 00:04:35,519
atleistų mus nuo būtinybės paaiškinti materijos atsiradimą
kažkuriuo konkrečiu praeities momentu.“

48
00:04:35,840 --> 00:04:37,119
Taip ir būtų.

49
00:04:37,120 --> 00:04:42,880
Tačiau jei fizinė materijos, energijos, erdvės
ir laiko Visata turėjo pradžią, pasidaro

50
00:04:42,880 --> 00:04:49,683
nepaprastai sunku įsivaizduoti fizinę arba materialią
Visatos atsiradimo priežastį.

51
00:04:50,000 --> 00:04:56,320
Juk per Didįjį sprogimą pirmiausia atsirado materija ir
energija. Prieš tai dar nebuvo jokios materijos

52
00:04:56,320 --> 00:05:03,360
arba energijos, kuri būtų galėjusi tai sukelti. Vadinasi,
kad ir kas būtų Visatos atsiradimo priežastis, ji

53
00:05:03,360 --> 00:05:10,160
turėtų būti nemateriali ir egzistuoti 
už erdvės ir laiko ribų.

54
00:05:10,160 --> 00:05:14,720
Daugeliui mokslininkų ir filosofų visa
tai labai primena pirmuosius Biblijos žodžius:

55
00:05:14,720 --> 00:05:20,374
„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“

56
00:05:20,960 --> 00:05:27,680
Aš esu Styvenas Meyer'is iš „Discovery“ instituto ir
knygos „Sugrįžimas prie Dievo hipotezės“ autorius,

57
00:05:28,234 --> 00:05:29,120
Preigerio universiteto bendradarbis.