- Filme Dievas kartais įsivaizduojamas kaip „kosminis piktas prižiūrėtojas“. Kodėl tokia karikatūra gali atstumti žmogų, ir kaip ją pataisytų mintis apie Dievą, kuris kviečia į asmeninį santykį?
- Autorius sako, kad atsakymas apie Dievą turėtų paliesti visą gyvenimą. Kurią savo savaitės sritį — draugystę, mokslą, šeimą ar laisvalaikį — tau būtų sunkiausia susieti su tikėjimu? Kodėl?
- Filme pabrėžiama: netikintys žmonės gali būti geri ir prasmingai gyventi. Kaip šis patikslinimas padeda kalbėtis apie tikėjimą pagarbiai, neklijuojant etikečių?
- Įsivaizduok, kad klasėje naujoką visi vertina tik pagal jo naudingumą komandai. Ką pasakytum apie žmogaus orumą, jei vertė nepriklauso nuo pažymių, populiarumo ar naudos?
- Filme minimi pinigai, galia ir kiti dalykai, kuriuos galima paversti stabu. Kaip atpažintum ribą tarp sveiko džiaugsmo dėl pasiekimo ir tokio prisirišimo, kuris ima valdyti tavo pasirinkimus?
- Autorius sako, kad krikščionybės tikslas nėra vien „pagaminti gerus ir laimingus žmones“, bet vesti į santykį su Dievu. Kuo toks santykis skiriasi nuo taisyklių laikymosi vien tam, kad išvengtum bėdos?
Trumpas John McNeill iš Agape Europe pokalbis su Laurynu Jacevičiumi iš apologetika.lt apie tai, kodėl mums Dievas turėtų rūpėti apskritai.







