1966 m.
Rež. Андрей Тарковский
- Feofanas Graikas kviečia Rubliovą tapyti cerkvę, o Kirilas į šią žinią reaguoja pavydžiai. Kaip pavydas gali sugadinti draugystę ar komandinį darbą? Ką galėtum pasakyti sau, kai draugui pasiseka geriau nei tau?
- Rubliovas svarsto, ar jo menas tarnauja Dievui ir žmonėms. Kokie tavo gebėjimai galėtų tapti dovana kitiems, o ne vien būdu sulaukti pagyrimo? Pateik konkretų pavyzdį iš klasės ar šeimos.
- Filme valdantieji kartais meną vertina pagal tai, kiek jis juos išgarsins ar įbaugins žmones. Kaip atskirti įtikinamą žinią nuo manipuliavimo baime? Kur mokykloje ar internete tai pastebėti lengviausia?
- Rubliovui sunku kurti „Paskutinio teismo“ vaizdą taip, kad jis tik gąsdintų. Kaip krikščionišką tiesą apie atsakomybę galima pasakyti neprarandant vilties ir gailestingumo? Kaip tai pritaikytum, kai draugą reikia perspėti dėl jo elgesio?
- Per smurtą Rubliovas mėgina apginti skriaudžiamą merginą, tačiau pats lieka su sunkiu sąžinės skausmu. Ką galima daryti, kai noras padėti susiduria su pavojumi? Kaip tokiu atveju veikti saugiai ir pasitelkti kitus žmones?
- Rubliovas nutyla ir ilgam atsisako tapyti. Ar tyla gali padėti žmogui išgirsti sąžinę, o kada ji tampa bėgimu nuo atsakomybės? Ką galėtų reikšti atgaila, kuri nesibaigia vien savęs kaltinimu?
- Boriska imasi didelio darbo ir suburia meistrus, nors pats nėra tikras, kad žino visas paslaptis. Jei jis vadovautų jūsų grupės projektui, kokį patarimą duotumėte, kad darbai vyktų, o ne visi lauktų, kol kas nors stebuklingai atspės „slaptą receptą“? Kaip drąsa ir sąžiningumas dera šiame epizode?
- Po varpo skambesio Boriska prisipažįsta, kad tėvas jam nebuvo perdavęs liejimo paslapties, o Rubliovas pasiūlo vėl imtis kūrybos. Kaip tiesos pasakymas ir atleidimas čia padeda pradėti iš naujo? Ką darytum, jei draugas prisipažintų suklydęs po bendro darbo?
Šiame filme vaizduojamas ikonų tapytojo Andrejaus Rubliovo kelias XV amžiaus Rusioje. Jo kūrybą ir pašaukimą išbando pavydas, valdžios užsakymai, karai ir asmeninė sąžinė. Paskutinėje filmo dalyje jaunas Boriska imasi nulieti didelį varpą, nors tėvas jam neperdavė amato paslapties. Pasakojimas kviečia svarstyti, kaip tikėjimas, atgaila ir bendras darbas padeda neprarasti vilties.
Susiję vaizdo įrašai:
Trys Vilniaus kankiniai
Šv. Juozapatas Kuncevičius
Šv. Andžejus Bobola
Paulius, Kristaus apaštalas (2018). Meninis filmas
Tėvas Pijus: stebuklų žmogus (2). Meninis filmas
Tėvas Pijus: stebuklų žmogus (1). Meninis filmas
Juozapas Kupertinietis – nepasiduodantis šventasis. Meninis filmas
Aleksandras Menis: kankinio žodis. Dokumentinis filmas