Fulton Sheen. Atgailos sakramentas - Krikščioniški filmai

1960 m.

Katalikų Tradicija

Nuodėmė yra pasaulio realybė ir mes turime tai pripažinti, nes mes visi esame nusidėjėliai – kiekvienas iš mūsų. Tiesą sakant, mes negalime pradėti gauti Dievo malonės, kol nepripažįstame, kad esame nusidėjėliai.

Garbingasis Fultonas Džonas Šynas (Fulton John Sheen, 1895-05-08–1979-12-09) buvo Katalikų Bažnyčios vyskupas JAV, žinomas savo pamokslais ir ypač savo veikla televizijoje ir radijuje.

Keletas ištraukų iš šio pamokslo:

Pagalvokite, mielos ponios, kiek daug psichiškai sutrikusių moterų bus Jungtinėse Valstijose po ateinančių 10 ar 15 metų, kai abortų sukelta kaltė pradės veikti protą ir sielas. Šiuo metu jie teisinasi tuo, kad visi tai daro ir kad tai tik kelios ląstelės. Kai viena mergina atėjo pas daktarą ir paprašė – „Ar negalėtumėte būti toks malonus ir pašalinti iš mano kūno kelias ląsteles?“, gydytojas paklausė – „Kokį vardą Jūs duotumėte toms ląstelėms?” Taigi praėjus keletui metų kaltė pasireikš kokiu nors ypatingu būdu, nors šiuo metu gali atrodyti, kad jos nėra. Kaltė gali nepasireikšti iš karto – tai labai akivaizdu iš Karaliaus Dovydo gyvenimo.

Matote, kartais, ne visada, bet kartais mes galime nuslėpti savo norą asmeniniam teisingumui rodydami didelę meilę socialiniam teisingumui. Atsiminkite, kai Judas buvo vaišėse Simono namuose ir ten užėjusi moteris išliejo brangų kvapnų aliejų ant mūsų Viešpaties pėdų – Judas pasakė: „Koks švaistymas! Kodėl neparduoti šio aliejaus ir neatiduoti pinigų vargšams!“ Įsivaizduokite Judą, kuris ruošiasi išduoti mūsų Viešpatį, pavyzdžiui sakantį – „Mes girdėjome tavo Kalno pamokslą, kai sakei – palaiminti vargdieniai! Kur tavo meilė dabar? Ar tu pamiršai visus tuos žmones, gyvenančius lūšnose tarp Jericho ir Jeruzalės? Atsimink tas dienas, kai vaikščiojome po vidinį Jeruzalės miestą, ar jau nepameni tų vargšų? Pažvelk į šias nuolankių žvejų lūšnas čia, Kafarnaume. Kur tavo meilė vargšams?“ Mūsų Viešpats atsakė – „Judai, vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.“ Ar Judas rūpinosi vargšais? Ne, jis vogė iš Apaštalų kasos. Ir taip jis bandė pridengti savo nedorus darbus.

Tai kas yra išpažintis? Tai dar viena nuogybės forma. Ne epideminė ar epiderminė nuogybė, bet etinė nuogybė, kuria mes tiesiog sakome savo brangiam Viešpačiui – „Štai koks aš esu!“ Aš esu apgailėtinas nusidėjėlis. Ir kai mes prieiname išpažinties, atsitinka tai, kas gali būti pavadinta žmogiškųjų šiukšlių perdirbimu. Šiandien mes daug girdime apie šiukšlių perdirbimą, bet aš kalbu apie žmogiškųjų šiukšlių perdirbimą. Kai einate išpažinties ir jūsų nuodėmės atleidžiamos, tarp kitko – Kristaus krauju, tarpininkaujant kunigui, kai prieinate išpažinties ir jūsų nuodėmės būna atleistos, žinoma, visada lieka nuodėmės pasekmė, kuri išlieka. Sakykime… Sakykime, kaip aš paaiškinau vienam iš šitų mažų vaikelių – kad jei kiekvieną kartą, kai padarytų nuodėmę, jie įkaltų į lentelę vinutę… Įsivaizduojate? Kiekvieną kartą, padarę ką nors negero, pavyzdžiui – nepaklausę mamos – į lentelę įkaltumėte vinutę, o kiekvieną kartą, kai mama jums atleistų, o jūs pasakytumėte „Atsiprašau“, mama sakytų – „Dabar gali ištraukti vinutę.” Ar kas nors dar lieka? Kas lieka? Taip – skylė! Skylė! Tai nuodėmės pasekmė.

Susiję vaizdo įrašai: