Gabrielė Kuby apie “Gender” ideologijos grėsmę

Gabriele Kuby, garsi vokiečių sociologė, publicistė, gender ideologijos kritikė, viena pirmųjų perspėjusi visuomenę apie gender pražūtingumą (ką tik VšĮ Caritas leidykla „Artuma” lietuviškai išleido jos knygą „Gender revoliucija. Buldozerinis reliatyvizmas”). Gender ideologija siekiama ardyti mintį, jog galimos tik dvi — vyro ir moters — lytys, teigiant, jog gali būti ir trečioji (iš viso jau įvardijamos net 59 galimos lytinės orientacijos); siekiama demoralizuoti lytiškumo sritį atskiriant nuo moralės normų. Genderizmas, kaip vilkas ėriuko kailyje, skverbiasi per kalbą, iškraipant tokias sąvokas, kaip laisvė, teisingumas, žmogaus teisės, joms priskiriant teisę į abortus, homoseksualų galimybę įsivaikinti (kai, mokslinių tyrimų duomenimis, tokios santuokos yra labai nestabilios ir trunka vidutiniškai 1,5 metų) ir kt. Tam investuojami milijonai, veikiama aukščiausiu lygiu, per įstatymų leidybą. Siekiama padaryti, kad pasisakymai prieš gender idelogiją taptų baudžiami, o visuotinio lytinio švietimo programomis (žinomas ES dokumentas „Lytinio švietimo standartai Europoje”) jaunimas būtų „perauklėjamas”. Jau darželiuose siekiama rengti pirmajai seksualinei patirčiai, tad, kaip pabrėžė G. Kuby, tėvai turi būti ypač atidūs ir ginti savo vaikus, šeimas. Gender ideologijos (tačiau jokiu būdu ne ją propaguojančių asmenų) atžvilgiu Bažnyčia taip pat išsako savo priešiškas nuostatas, taip pat ir atskirų šalių vyskupų konferencijų komunikatais. „Genderizmas stiprus, bet tai, kas su mumis, yra stipriau. Prigimtis, protas ir Dievas yra mūsų sąjungininkai”, — sakė Gabriele Kuby.   Katalikų Bažnyčia gerbia netradicinę lytinę orientaciją pasirinkusius asmenis kaip Dievo vaikus, taip pat gerbia jų pasirinkimo laisvę, jų neatstumia, tačiau perspėja, jog toks gyvenimo būdas turi blogas pasekmes (pvz. homoseksualūs asmenys turi daug didesnę tikimybę susirgti AIDS, negu heteroseksualūs), yra nevaisingas, todėl gilina Vakarų pasaulio senėjimo krizę ir neatitinka krikščioniškų moralės normų.

2014 m. gegužės 11 d.

Kamera Laisvio Karvelio ir Alvydo Rakausko. Montažas Alvydo Rakausko.