2013 m.
- Krisas suplanuoja namų darbus ir kelionę į rungtynes beveik sekundžių tikslumu, bet tėtis sustoja padėti žmogui. Kaip pasiruošimas gali būti naudingas, o kada verta keisti planą, nes šalia atsirado svarbesnis žmogus ar reikalas?
- Juozapo broliai pavydi jam tėvo dėmesio ir pasielgia labai skaudžiai. Kaip pavydą galima pastebėti dar prieš jam virstant pykčiu ar veiksmu? Ką tada galėtum padaryti kitaip?
- Juozapas sako, kad sapnų prasmę atskleidžia Dievas, nors pats tampa svarbiu faraono patarėju. Kaip žmogus gali panaudoti savo gebėjimus ir kartu nepriskirti sau visų nuopelnų?
- Po septynerių gausos metų Juozapas pasirūpina grūdų atsargomis septyneriems bado metams. Ką ši istorija gali pasakyti apie atsakingą pasirengimą? Kaip pasirūpinti ateitimi ir kartu nepamiršti dosnumo šiandien?
- Juozapas išbando brolius, norėdamas sužinoti, ar jie pasikeitė. Judas pasisiūlo likti vergu vietoj Benjamino. Kokie veiksmai parodo tikrą pasikeitimą geriau nei gražūs pažadai? Ar atleidimas reiškia, kad pasitikėjimas iškart visiškai sugrįžta?
- Juozapas pasako, kad broliai jam linkėjo blogo, bet Dievas išvedė iš to gera ir išgelbėjo daugelį gyvybių. Ar tai reiškia, kad brolių blogas poelgis buvo pateisinamas? Kaip atskirti atsakomybę už padarytą žalą nuo vilties, kad po jos dar įmanoma kurti gera?
Superknyga nukelia Krisą, Džiunę, Boti ir Gizmo į Juozapo istoriją iš Pradžios knygos.
Tėvo mylimas sūnus dėl brolių pavydo patiria išdavystę ir atsiduria Egipte, kur Dievo padedamas paaiškina faraono sapnus.
Numatęs bado metus, Juozapas pasirūpina grūdų atsargomis, o vėliau vėl susitinka su broliais, atvykusiais maisto.
Ši istorija kviečia kalbėtis apie pavydą, atsakomybę, susitaikymą ir Dievo veikimą sunkumų metu, nepateisinant padaryto blogio.







