Harald Eia
- Filmas kelia klausimą „prigimtis ar auklėjimas“. Kaip jo pašnekovai skirtingai aiškina įgimtų savybių ir aplinkos įtaką žmogaus raidai?
- Baron-Coheno pasakojime apie pagalbą autistiškiems vaikams parodoma, kad įgimtas polinkis nebūtinai užkerta kelią ugdymui. Kaip šeima ar mokykla galėtų atsižvelgti ir į žmogaus prigimtį, ir į jo poreikius?
- Viktoro istorijoje suaugusieji priėmė svarbius sprendimus, kai jis dar negalėjo pats papasakoti, kaip jaučiasi. Kokius klausimus apie vaiko orumą, atsargumą ir negrįžtamų veiksmų atsakomybę ši istorija kelia?
- Gydytojas Disethas pakeitė savo ankstesnę nuomonę, pamatęs konkrečių vaikų kančią. Kodėl gebėjimas pripažinti klaidą ir keisti gydymo praktiką yra svarbus tiek medicinoje, tiek kasdieniame gyvenime?
- Viktoras pasakoja, kad ilgą laiką nežinojo svarbių savo gyvenimo faktų. Kaip tiesos slėpimas galėjo paveikti jo pasitikėjimą suaugusiaisiais, o kaip panašią sunkią tiesą reikėtų atskleisti pagarbiai?
- Filme nesutaria gydytojas Disethas ir sociologė Agnes Bolsoe. Kaip galima rimtai išklausyti kritiką dėl skubotų medicininių sprendimų, kartu neatsisakant rūpesčio vaiko sveikata ir aiškios atsakomybės už jo gerovę?
- Haraldas Eia teigia, kad politiniai lūkesčiai gali veikti mokslinius tyrimus. Kaip atskirtumėte paties filmo parodytą įvykį, pašnekovo nuomonę ir autoriaus išvadą? Kodėl šis skirtumas svarbus?
- Įsivaizduokite, kad klasėje aptariama Viktoro istorija, o vienas mokinys iš jos pasišaipo. Kaip galėtumėte sustabdyti pašaipą, apginti žmogaus orumą ir tęsti pokalbį nesumenkinant pačių mokinių klausimų?
„Smegenų plovimas” (Hjernevask) yra norvegų komiko ir žurnalisto Harald Eia 7 dalių miniserialo apie priešpriešą tarp prigimties ir auklėjimo.
Filmas sukėlė milžiniškas diskusijas Norvegijos visuomenėje ir privertė Šiaurės ministrų tarybą uždaryti Šiaurės šalių lyčių institutą (Nordic Gender Institute, NIKK).
Filmo autorius Haraldas Eia, pats baigęs socialinius mokslus, bando kritiškiau pažvelgti į Skandinavijoje išplitusias lyčių studijas bei jų specialistus. Filme jis aiškinasi, ar psichologiniai bei intelektualiniai skirtumai yra įgimti, ar įgyjami per kultūrą. Atsakymai, kuriuos jam pateikė norvegų, britų ir amerikiečių mokslininkai, itin skyrėsi tarpusavyje ir prieštaravo vienas kitam.
Norvegijos mokslininkai beveik vieningai palaikė kultūrinę lyties identiteto teoriją (Gender ideologiją), tuo tarpu Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai pirmenybę teikė įvairioms biologinės prigimties teorijoms. Norvegų mokslininkai, išklausę amerikiečių ir britų mokslininkų nuomones, demonstravo stiprų neigiamą požiūrį, o amerikiečių ir britų mokslininkai, susipažinę su norvegų teiginiais, irgi liko gerokai nustebę.
Septintajame filme autorius gilinasi į tai, kas labiausiai lemia mūsų elgseną, prigimtis ar auklėjimas?








