Harold Eia
- Savais žodžiais nusakyk pagrindinį filmo klausimą. Kurios dvi skirtingų pašnekovų mintys padeda suvokti, kodėl į jį sunku atsakyti?
- Vedėjas stebi į mokyklą einančias dukras. Kaip netrukus užduodamas klausimas kyla iš šios scenos? Kaip tą patį klausimą užduotum pačiam vaikui? Filmas 01:44–01:58
- Aptariama reforma, po kurios išsilavinimo skirtumų vis dar matyti. Kokius bent du paaiškinimus tikrintum prieš darydamas išvadą apie priežastį? Filmas 07:10–07:56
- Nagrinėdamas įvaikinimo tyrimą, vedėjas aptaria skirtingas šeimų grupes. Kuo viena grupė padeda suprasti kitą? Kokios svarbios informacijos grupių palyginimas dar neduoda? Filmas 16:09–17:27
- Kalbama apie bendramokslių įtaką ir akcentą. Kuriame iš tavo gyvenimo pavyzdžių galima atskirti tėvų ir draugų įtaką? Kaip atpažįsti jų vaidmenis? Filmas 24:23–25:06
- Pašnekovas pripažįsta, kad jo tyrimuose trūksta dalies duomenų. Kaip tai keičia tavo pasitikėjimą jo konkrečia išvada? Filmas 34:35–35:14
- Vedėjas pasitelkia dvi gumytes. Ką toks palyginimas paaiškina, o apie kokį žmogaus gebėjimą vien iš jo negali spręsti? Filmas 35:44–36:30
„Smegenų plovimas” (Hjernevask) yra norvegų komiko ir žurnalisto Harald Eia 7 dalių miniserialo apie priešpriešą tarp prigimties ir auklėjimo.
Filmas sukėlė milžiniškas diskusijas Norvegijos visuomenėje ir privertė Šiaurės ministrų tarybą uždaryti Šiaurės šalių lyčių institutą (Nordic Gender Institute, NIKK).
Filmo autorius Haraldas Eia, pats baigęs socialinius mokslus, bando kritiškiau pažvelgti į Skandinavijoje išplitusias lyčių studijas bei jų specialistus. Filme jis aiškinasi, ar psichologiniai bei intelektualiniai skirtumai yra įgimti, ar įgyjami per kultūrą. Atsakymai, kuriuos jam pateikė norvegų, britų ir amerikiečių mokslininkai, itin skyrėsi tarpusavyje ir prieštaravo vienas kitam.
Norvegijos mokslininkai beveik vieningai palaikė kultūrinę lyties identiteto teoriją (Gender ideologiją), tuo tarpu Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai pirmenybę teikė įvairioms biologinės prigimties teorijoms. Norvegų mokslininkai, išklausę amerikiečių ir britų mokslininkų nuomones, demonstravo stiprų neigiamą požiūrį, o amerikiečių ir britų mokslininkai, susipažinę su norvegų teiginiais, irgi liko gerokai nustebę.
Antroje ciklo dalyje „Vaikų auklėjimo poveikis” autorius gilinasi apie tai, kokį poveikį sukelia vaikų auklėjimas ir kokią svarbą vaikų intelekte bei charakteryje vaidina genetika.








