Klausimai pasidalinimui ir diskusijai
- Filme pateikiamas pirmosios priežasties argumentas. Kaip jį savais žodžiais paaiškintum, ir kuri jo prielaida prašosi atidesnio aptarimo?
- Kaip atskirtum klausimą „kaip veikia Visata?“ nuo klausimo „kodėl apskritai yra Visata?“ Kuo gali prisidėti gamtos mokslai, o kuo filosofija ir tikėjimas?
- Filmo kalbėtojas teigia, kad tikėjimas Dievu yra racionalesnis už ateizmą. Kaip atsakytum pagarbiai, pripažindamas, kad žmonės gali skirtingai vertinti jo argumentus?
- Katalikų tikėjimas neskelbia, kad mokslas ir tikėjimas yra priešai. Kaip šią mintį parodytum klasėje, kai naujas mokslinis atradimas kelia klausimų?
- Jei draugas sako „nežinome, vadinasi, tai tikrai Dievas“, kaip paaiškintum, kodėl tai nėra pakankamas argumentas? O kuo pirmosios priežasties klausimas skiriasi nuo nežinomos gamtos detalės?
- Pasirink vieną kasdienį reiškinį — augimą, judėjimą ar žvaigždėtą dangų. Kaip jis gali paskatinti ir mokslinį smalsumą, ir klausimą apie Kūrėją?
Pasak ateistų, tikėjimas Dievu yra iracionalus, nelogiškas ir kvailas. Tikėjimas, kad visata susikūrė pati, anot jų, yra protingas, racionalus ir pagrįstas mokslu. Tai paprasčiausiai klaidinga. Niekas negali susikurti pats. Viskas turi priežastį, taip pat ir visata. Bostono koledžo filosofijos profesorius Peteris Kreeftas (Peter Kreeft) teigia, kad ta priežastis yra Dievas, „nejudantis judintojas“. Tikėjimas Dievu, kaip rodo Kreeftas, yra racionalesnis nei tikėjimas niekuo. Logika, mokslas ir protas remia Dievą. Ateizmas, kaip pamatysite, yra kur kas labiau persmelktas aklo tikėjimo nei tikėjimas Dievu.
Susiję vaizdo įrašai:
Kas reikalauja didesnio tikėjimo šuolio: Dievas ar multivisata?
Ar mokslas liudija už ar prieš Dievą?
Ar Dievas egzistuoja? 4 nauji argumentai
Nuo bakterijos iki Bethoveno
Kas negerai su ateizmu?
Kaip atsirado Visata?
Kas yra protingasis sumanymas (Intelligent Design)?
Ateiviai, multivisata ar Dievas?