Po filmo pasikalbėkite. 6–9 m. vaikams klausimus perskaito ir prireikus paaiškina suaugusysis. Galima atsakyti apie veikėjus ar sugalvotą pavyzdį; asmeniniais išgyvenimais dalytis neprivaloma.
- Kodėl Krisas epizodo pradžioje taip liūdėjo?
- Kokių skaudžių netekčių patyrė Jobas?
- Kodėl Jobo draugų kalbos jo nepaguodė?
- Kaip Jobas kreipėsi į Dievą net liūdėdamas?
- Kokią viltį Jobui teikė gyvasis Atpirkėjas?
- Kaip Dievas pataisė neteisingai kalbėjusius Jobo draugus?
- Kaip galėtume ramiai pabūti šalia liūdinčio vaiko?
- Kodėl neturėtume sakyti, kad nelaimę patyręs žmogus būtinai dėl jos kaltas?
- Ką galima pasakyti Dievui, kai liūdna ir neturime atsakymo „kodėl“?
- Kokią paguodą Krisas parsinešė iš susitikimo su Jobu?
Pastabos mokytojui ir katechetui
6–9 metų vaikams: Su mokytoju ar katechetu: klausimus ir visus variantus skaityti balsu, paaiškinti naujus žodžius, po atsakymo trumpai aptarti.
10–14 metų vaikams: Galima skaityti savarankiškai; po atsakymo paaiškinti, kodėl artimas klaidingas variantas netinka.
Diskusijos vedimas 6–9 m.: Užduoti po vieną klausimą, leisti atsakyti vienu sakiniu ar piešiniu ir prireikus priminti sceną.
Diskusijos vedimas 10–14 m.: Atsakymą pagrįsti epizodo įvykiu ir pasiūlyti konkretų gerą veiksmą; papildomi atsakymai nevertinami kaip Kahoot.
Jautrios temos: Nesieti ligos ar netekties su tariama vaiko kalte. Neversti pasakoti asmeninių netekčių; leisti tylėti ar piešti vilties ženklą. Nežadėti, kad visi praradimai greitai bus atlyginti daiktais.
Žodynėlis
- Nuodėmė
- Laisvai pasirinktas blogas veiksmas, žodis ar mintis, žeidžiantis meilę Dievui ar žmogui.
- Atpirkėjas
- Jėzus, iš meilės mus gelbstintis iš nuodėmės ir mirties.
- Įsakymas
- Nurodymas, kaip elgtis. Žmogaus įsakymas negali paversti blogio geru.
- Ištikimybė
- Laikytis gero pažado ir nepalikti Dievo ar žmogaus dėl lengvesnio kelio.
Pastabos prie diskusijos klausimų
1. Pradžios situacija yra gedėjimas.
2. Pasakojimas rodo gilų praradimą.
3. Jų kaltinimas vėliau paneigiamas.
4. Jo skausmas nesunaikina santykio su Dievu.
5. Atpirkėjo viltis svarbi ir Kriso gedėjimui.
6. Nelaimė nėra automatinis asmeninės kaltės įrodymas.
7. Draugų klaida rodo, kokios paguodos vengti.
8. Kriso savęs kaltinimą išprovokuoja draugų kalbos.
9. Jobas kreipiasi į Dievą pačioje kančioje.
10. Pabaiga palieka tikėjimo, ne greito atlygio viltį.
Kriso savaitę aptemdo kelios nelaimės, o skaudžiausia iš jų – mylimo senelio mirtis. Berniukas klausia, kodėl stengtis būti geram, jei vis tiek tiek daug skauda. Superknyga parodo Jobą, netekusį turto, vaikų ir sveikatos. Jo draugai mėgina kančią paaiškinti tariama kalte, tačiau Jobas nepriima tokio kaltinimo ir savo klausimus atvirai kreipia į Dievą.
Susitikimas su Viešpačiu atveria Jobui žmogaus pažinimo ribas, o jo tikėjimą palaiko gyvo Atpirkėjo viltis. Dievas pataiso neteisingai kalbėjusius draugus, ir Jobas už juos meldžiasi. Sugrįžęs Krisas mokosi pasitikėti Dievu gedėdamas. Epizodas tinka jautriai katechezei apie nekaltojo kančią, užuojautą ir viltį. Jis neskatina netekties laikyti asmeninės kaltės įrodymu ar žadėti, kad kiekviena nelaimė greitai bus atlyginta žemiška gerove.
Spauskite Youtube grotuvo Nustatymai > Subtitrai > Versti automatiškai > Lietuvių
