| Po išdavikiško šūvio į savo draugą karo metais brolis Anatolijus atgailauja už savo nuodėmę vienuolyne, tolimoje šiaurės saloje. Jo “figūra įkūnija pačias aukščiausias stačiatikybės šventumo formas. Jis yra podvyžnik (herojiškai gyvenantis, dvasinį žygdarbį atliekantis žmogus), nes gyvena katilinėje, miega ant anglių, jis ir starec (senolis), patariantis žmonėms, charizmomis apdovanota asmenybė, kiaurai reginti žmogaus sielą, jis ir jurodyvij (Dievo kvailelis), darantis poelgius, kurie pranoksta racionalumo ribas.” (Bernardinai.lt, Tomas Viluckas) |
