1986 m.
VšĮ „Reformatų literatūros centras“, vertimas į lietuvių kalbą, 2020.
Iš anglų kalbos vertė Rūta Rušinskienė.
- Filmas prasideda karaliaus Uzijo mirties ir tautos netikrumo aplinkybėmis. Kaip Izaijo regėjimas apie Dievą soste galėjo suteikti žmonėms vilties, kai žemiškas vadovas mirė?
- Pranašas išgirsta serafus giedant „Šventas, šventas, šventas“. Ką, tavo manymu, pakartojimas padeda mums pastebėti apie Dievą, ko galėtume nepastebėti perskaitę tik vieną kartą?
- Filme pasakojama, kad net serafai prisidengia Dievo akivaizdoje. Kaip ši scena padeda kalbėti apie pagarbą Dievui, kartu prisimenant, kad Jis kviečia žmogų artintis prie savęs?
- R. C. Sproul aiškina, kad serafai skirtingai naudoja šešis sparnus. Ką jų laikysena gali pasakyti apie tarnystę ir nuolankumą, o ne vien apie jų išvaizdą?
- Mozė prašo pamatyti Dievą, tačiau pasakojime jam leidžiama tik išvysti Jo šlovės atšvaitą. Ką ši scena primena apie žmogaus ribotumą ir Dievo didybę?
- Filme žuvies žiaunos ir paukščio sparnai pasitelkiami kaip pavyzdžiai, kaip kūrinio savybės dera su jo aplinka. Kaip toks palyginimas gali padėti apmąstyti kūrinijos tvarką, neapsimetant, kad vienas pavyzdys atsako į visus mokslo klausimus?
- Įsivaizduok, kad klasėje visi kalba vienu metu, o vienas svarbus žmogus bando pasakyti, kas nutiko. Ką galėtum padaryti, kad kiti išgirstų svarbią žinią, o ne tik dar kartą ją perrėktų?
- Po filmo, kokį vieną mažą veiksmą galėtum pasirinkti, kad tavo malda, elgesys bažnyčioje ar pagarba kitam žmogui geriau atspindėtų tai, ką supratai apie Dievo šventumą?
Jūsų dėmesiui pristatome žymaus reformatų teologo R. C. Sproulo pamokų seriją „Dievo šventumas“ su lietuviškais subtitrais.
