Kaip Jėzus gali būti Vienintelis Kelias?

Klausimai pasidalinimui ir diskusijai

1. Filmas pradeda pasakojimu apie šv. Perpetuą, kuri neatsisakė Jėzaus net grasinama mirtimi. Kas jai galėjo padėti išlikti ištikimai? Kaip galima laikytis tiesos ir kartu elgtis pagarbiai su kitaip manančiu žmogumi?
2. Filme lyginami islamo ir budizmo teiginiai apie Dievą, žmogų ir gyvenimo tikslą. Kodėl teiginiai „Dievas yra asmuo“ ir „galutinė tikrovė nėra asmeniška“ negali būti teisingi ta pačia prasme? Ar skirtumų pastebėjimas jau pasako, kuris požiūris teisingas?
3. Jei visos religijos negali būti vienodai teisingos, ar iš to savaime seka, kad visos klaidingos? Kokių papildomų klausimų ar įrodymų reikėtų, norint atsakingai ieškoti tiesos?
4. Filmas aptaria „ad hominem“ ir kilmės klaidas. Įsivaizduok, kad kas nors sako: „Tavo tikėjimas klaidingas, nes taip tave auklėjo.“ Kaip galėtum ramiai grąžinti pokalbį prie paties teiginio ir jo pagrindimo, neužsipuldamas pašnekovo?
5. Autorius pastebi, kad religinius įsitikinimus veikia kultūra, bet primena: ir pliuralistinį požiūrį žmogus gali perimti iš savo aplinkos. Kaip patikrinti, ar argumentas įtikinamas, o ne tik patogus mūsų „nuomonės spintai“?
6. Krikščionys išpažįsta, kad Jėzus Kristus yra vienintelis Tarpininkas tarp Dievo ir žmonių. Kaip tai suderinti su Bažnyčios mokymu, kad Dievas trokšta visų išganymo ir gali savo malone pasiekti žmogų, kuris Evangelijos nepažinojo ne dėl savo kaltės (KBK 846–848)?
7. Per pertrauką draugas sako: „Visos religijos juk vienodos.“ Kaip galėtum jį išklausyti, tiksliai įvardyti, kuo tiki krikščionys, ir išvengti ginčo, kuriame garsumas būtų vienintelis „įrodymas“?