1. Filme pelėkautai naudojami kaip pavyzdys. Kodėl vien spyruoklė, lenta ar gaudyklė atskirai dar neatlieka viso pelėkautų darbo?
2. Įsivaizduok, kad kas nors randa sudėtingą spyną, bet nežino, kas ją pagamino. Kokie požymiai galėtų paskatinti ieškoti meistro, o ne manyti, kad detalės tiesiog atsitiktinai susidėjo?
3. Filmas kalba apie bakterijos žiuželį – mažytę judėjimui padedančią struktūrą. Kuo ši „vidinė varikliuko“ idėja tau primena arba neprimena žmogaus sukurtą prietaisą?
4. Ar vien tai, kad gamtoje dar neradome atsakymo, įrodo Dievo buvimą? Kodėl verta atskirti tai, ką tikrai stebime, nuo išvados, kurią darome?
5. Kaip filmo argumentą galėtum paaiškinti jaunesniam mokiniui, nevartodamas žodžių „sudėtingumas“ ir „evoliucija“?
6. Jei klasėje išardytumėte žibintuvėlį, ar iš jo dalių vienų pakaktų spręsti, kam jis skirtas? Kokios papildomos informacijos reikėtų?
7. Ką šis filmas kviečia labiau vertinti: mokslinį smalsumą, tikėjimą Kūrėju, ar jų pokalbį? Kaip tai parodytum kasdienybėje?
Prisijunkite prie bestselerių autoriaus, biochemiko Michaelio Behe, kuris serijos „Ląstelės paslaptys“ 2 dalyje tyrinėja „redukuojamą“ ir „neredukuojamą“ sudėtingumą, būdingą gyvybei.
Spauskite Youtube grotuvo Nustatymai > Subtitrai > Versti automatiškai > Lietuvių








