1. Cikadinis vabzdys filme nušoka labai toli, palyginti su savo kūno dydžiu. Kokią tavo stiprybę kiti galbūt pastebi geriau už tave patį?
2. Vabzdžio abi kojos turi pajudėti beveik vienu metu, kad šuolis pavyktų. Kada komandoje svarbu veikti susiderinus, o ne kiekvienam savaip?
3. Žmonės iš vabzdžių mokosi kurdami optinius jutiklius ar judresnius robotus. Koks gamtos reiškinys tave stebina, ir kokią idėją iš jo galėtume pasiskolinti?
4. Biomimetika reiškia, kad žmonės mokosi iš gamtos. Kaip toks mokymasis gali padėti mums labiau gerbti kūriniją, o ne laikyti ją tik medžiaga savo išradimams?
5. Filme iš vabzdžio krumpliaračių pereinama prie didelio klausimo apie gyvybės kilmę. Kodėl svarbu atskirti tai, ką matė mokslininkai, nuo to, kaip filmo pasakotojas aiškina šio reiškinio kilmę?
6. Jei klasės draugas mano kitaip apie gamtos sudėtingumą ir tikėjimą, kaip galime išlikti smalsūs ir pagarbūs, užuot pavertę diskusiją ginču?
Patyrinėkite nuostabius vabzdžių mechanizmus ir apmąstykite evoliucijos galią trečiojoje „Ląstelės paslaptys“ serijoje, kuriai vadovauja biochemikas ir bestselerių autorius Michaelas Behe.
Nėra aišku, kada žmonės išrado krumpliaračius, tačiau jų pavyzdžiai išliko senovės Kinijos ir Graikijos radiniuose. Tai rodo, kad šis mechanizmas buvo žinomas jau prieš daugiau nei 2000 metų. Įspūdinga! Tačiau, kaip Michaelas Behe nurodo naujame Discovery Institute’o serijos „Ląstelės paslaptys“ epizode, vabzdžiai tai darė gerokai anksčiau, nei atsirado žmonės…
Spauskite Youtube grotuvo Nustatymai > Subtitrai > Versti automatiškai > Lietuvių








