1. Filme lyginamos skirtingos šunų veislės ir vilkai. Kokie bruožai gali keistis, o kas leidžia šunis vis tiek atpažinti kaip šunis?
2. DNR palyginama su nurodymais ląstelei. Jei vieną nurodymą pakeistume, kokie galimi rezultatai? Ar kiekvienas pakeitimas būtinai būtų naudingas?
3. Filme pasakojama, kad baltojo lokio kailio spalva siejama su geno pokyčiu. Kaip baltas kailis gali padėti gyvūnui gyventi Arktyje? Ar tas pats bruožas būtų vienodai naudingas kiekvienoje aplinkoje?
4. Laboratorijoje dalis bakterijų palikuonių augo greičiau. Ar vien greitesnis augimas reiškia, kad jos visais atžvilgiais tapo „geresnės“? Ką dar reikėtų žinoti?
5. Filme automobilio pavyzdyje išimamos dalys, kad jis taptų lengvesnis. Kokią šio palyginimo dalį supratai lengviausiai? Kur analogija gali nebeatitikti tikros gyvos ląstelės?
6. Filme pateikiama nuomonė, kad mutacijos daugiausia pažeidžia jau veikiančius genus. Kaip galėtume patikrinti, ar ši mintis teisinga – kokių patikimų šaltinių ar kitų paaiškinimų reikėtų ieškoti?
7. Šunų išvaizdos įvairovė žmonėms gali atrodyti žavi, bet kai kurios savybės gali veikti gyvūno sveikatą. Kaip, būdami gyvūnų šeimininkai ar veisėjai, galime parodyti pagarbą Dievo kūriniams?
Biochemikas ir bestselerių autorius Michaelas Behe filmų serijos „Ląstelės paslaptys“ ketvirtojoje dalyje nagrinėja mutacijų poveikį evoliucijai. Ar atsitiktinės mutacijos ir natūrali atranka paaiškina naujų organizmų ir savybių atsiradimą gyvybės istorijoje?







