1986 m.
VšĮ „Reformatų literatūros centras“, vertimas į lietuvių kalbą, 2020.
Iš anglų kalbos vertė Rūta Rušinskienė.
- Filme aiškinama, kad pirminė žodžio „šventas“ reikšmė yra „atskirtas“, „kitoks“. Kodėl, jūsų manymu, vien „moralinio tyrumo“ apibrėžimo nepakanka Dievo šventumui nusakyti?
- Pasakotojas lygina šventą vietą ar laiką su vaikystės kampeliu, į kurį norėdavosi pasitraukti. Kuo ši analogija padeda suprasti ypatingos erdvės reikšmę, o kuo Dievo šventumas yra daugiau nei jauki slėptuvė?
- Dėstytojas pasakoja apie studentą, kuris Viešpaties Vakarienę pasiūlė pakeisti sumuštiniais ir „Coca-Cola“. Kaip šį pavyzdį aptartumėte pagarbiai, atskirdami paprastą maistą nuo to, ką Jėzus įsteigė Eucharistijoje?
- Filme sakoma, kad įprastas daiktas tampa šventas ne dėl magiškų savybių, o dėl jo santykio su Dievu. Kaip paaiškintumėte šį skirtumą jaunesniam mokiniui, kuris mano, kad pašventintas daiktas veikia tarsi talismanas?
- Rudolfas Otto šventumo patirtį apibūdina kaip paslaptingą ir kartu sukrečiančią. Kaip atskirtumėte pagarbų Dievo slėpinio išgyvenimą nuo baimės, kuri žmogų verčia slėptis ir nebenorėti melstis?
- Pasakotojas pastebi, kad žmonėms dažnai nejauku susidūrus su tuo, kas jiems svetima ar kitaip nei įprasta. Kaip galime išlikti pagarbūs ir smalsūs, kai klasės draugo tikėjimo papročiai skiriasi nuo mūsų?
- Filme siejamas Dievo vardo gerbimas ir malda „teesie šventas Tavo vardas“. Ką galėtum daryti, jei draugų grupėje Dievo vardas nuolat vartojamas kaip keiksmažodis, bet nenori jų sugėdinti ar įžeisti?
- Pasakotojas krikščionio šventumą nusako kaip kitokį gyvenimo būdą, atspindintį Dievo teisumą. Koks vienas konkretus pasirinkimas internete ar mokykloje parodytų tokį „kitokį stilių“ be pasipūtimo ir kitų teisimo?
Jūsų dėmesiui pristatome žymaus reformatų teologo R. C. Sproulo pamokų seriją „Dievo šventumas“ su lietuviškais subtitrais.
