2007 m.
Rež. Михаил Шадрин
- Vienuolyno bendruomenė priima vaikus, kuriems reikia namų ir kasdienės priežiūros. Kas, tavo manymu, padeda žmogui pasijusti ne laikinu svečiu, o tikru bendruomenės nariu?
- Filme malda pinasi su maisto ruošimu, mokslu, darbu ūkyje ir žaidimais. Kaip tikėjimas gali paskatinti ne tik melstis už kitą, bet ir konkrečiai jam padėti?
- Bendruomenėje vaikai mokosi pastebėti, kam reikia daugiau pagalbos. Kaip klasėje galėtume padėti draugui taip, kad jis jaustųsi įtrauktas, o ne išskirtas?
- Įsivaizduok, kad grupės draugui sunku atlikti bendrą užduotį. Kaip pasidalytumėte darbu, kad kiekvienas galėtų prisidėti pagal savo galimybes?
- Filme žmonės dalijasi ir tuo, ką užaugina bei pagamina. Kuo skiriasi dosnumas, kuris gerbia kito žmogaus poreikius, nuo pagalbos, kuri tiesiog nusprendžia už jį?
- Katekizmas moko, kad kiekvieno žmogaus orumas nepriklauso nuo jo sveikatos, gebėjimų ar naudos kitiems. Kokią filmo sceną prisimeni, kuri šią mintį padeda suprasti konkrečiai?
- Vienuoliai ir seserys rūpinasi daugybe kasdienių reikalų. Koks darbas tavo namuose ar klasėje dažnai lieka nepastebėtas, bet be jo visiems būtų gerokai sunkiau?
- Jeigu galėtum pasiūlyti vieną mažą, realiai įgyvendinamą pagalbos veiksmą savo mokykloje ar parapijoje, ką pasirinktum ir su kuo jį aptartum?
Dokumentinis filmas pasakoja apie Šventojo Prisikėlimo vienuolyno bendruomenę ir šalia jos įkurtą vaikų prieglaudą. Vienuoliai ir seserys rūpinasi vaikais, kuriems reikia namų, kasdienės pagalbos ir bendrystės, o žiūrovas mato jų maldą, mokslą, darbą bei žaidimus. Filme parodoma, kaip bendruomenės nariai padeda vieni kitiems, ypač tiems, kuriems reikia daugiau priežiūros. Pasakojimas kviečia svarstyti, kaip tikėjimas tampa konkrečia meile, pagarba žmogaus orumui ir atsakomybe už pažeidžiamą artimą.
Spauskite Youtube grotuvo Nustatymai > Subtitrai > Versti automatiškai > Lietuvių








