Kas ieško, randa: Ignacas Lojola. Dokumentinis filmas

Filmas mums gerai nušviečia tą Dvasios nuotykį, kurį patyrė Ignacas – kaip Dvasia palengva Ignacą veda link to, kad jis įkurtų religinį ordiną – Jėzaus draugiją, kuri dabar, praėjus 450 metų po jo mirties, visame pasaulyje buria tūkstančius jėzuitų, o daugybė bendruomenių ir judėjimų remiasi jo dvasingumu. Dievas įsikiša į Ignaco atkaklų siekimą sekti vargingą ir nusižeminusį Jėzų ir labai konkrečiu būdu jam suteikia išmanymą per vizijas, per įvykius, per savo žodį ir per Bažnyčią, vesdamas jį nuo vieno perkeitimo link kito:

– 1521m. PAMPLONOJE atrandamas DVASIŲ SKYRIMAS, ATPAŽINIMAS.
Mūšyje prie Pamplonos, Navarijoje patrankos sviedinys sutriuškina Ignacui koją, o drauge ir jo didžiadvasiškas riteriškas svajones. Besigydydamas trisdešimtmetis Ignacas patiria, kad Dievas kalba jo sielai per « įvairias dvasias » ir vienas kitą keičiančius paviršutinius bei giluminius malonumus. Remdamasis šia patirtimi jis nusprendžia sekti šventuosius ir kaip elgetaujantis piligrimas išvyksta Jeruzalės link.

– 1522m. MANREZOJE Dievas jį moko taip, kaip mokytojas moko savo mokinį. Tai nuskaistinimo metas, užsibaigiantis Trejybinėmis sekminėmis ir vizijomis prie Cardonerio. Ignacas atpažįsta savo pašaukimą GELBĖTI SIELAS bei žmonėms skelbti nukryžiuotąjį ir prisikėlusįjį Jėzų.

– 1523 m. jis išvyksta į JERUZALĘ, sekdamas vargingo ir nusižeminusio JĖZAUS PĖDOMIS bei išmoksta atpažinti Dievo valią per įvykius. Negalėdamas pasilikti Jeruzalėje, jis toliau tęsia Dievo paieškas per studijas. Tokiu būdu PARYŽIUJE su keletu jaunų studentų jis dalijasi savo patirtimi ir veda jiems dvasines pratybas. Taip užsimezga maža “Viešpaties bičiulių” bendruomenėlė.

– 1537 m. jie devyniese išvyksta į Veneciją, norėdami pasiekti Jeruzalę, tačiau matydami, kad negalės tęsti kelionės, jie nusprendžia vykti į Romą ir prisistatyti popiežiui, kuris išsiunčia juos skelbti Evangeliją į įvairius Italijos miestus. 1939 m. vyksta jų tikras BENDRUOMENINIS SVARSTYMAS, užsibaigęs vieningu sprendimu IŠSKLAIDYTIEMS LIKTI VIENINGIEMS. Sutvirtinę savo vieningumą dvigubai – davę paklusnumo įžadus Popiežiui bei pasirinkę Ignacą Draugijos atsakinguoju, jie iškeliauja į pasaulį skelbti žmonėms Kristų.

– nuo 1539 m. Ignacas Romoje praleidžia 15 paskutiniųjų savo gyvenimo metų, palaikydamas ryšius su kituose žemynuose esančiais savo draugijos nariais, kurių skaičius iki Ignaco mirties buvo išaugęs iki 1000. Per tą laiką Ignacas parašo daugiau kaip 8000 laiškų. Kurdamas savo Draugijos įstatus, Ignacas dalijasi patirtimi, kaip ‘DIEVĄ ATRASTI VISUR’, visuose įvykiuose.