Turino, Pjemonto sostinės Italijoje priemiesčiuose šiame XIX-ame amžiuje, Don Bosco pasibaisėjęs jaunų darbininkų skurdu, atsirandant sunkiajai pramonei. Jis suvokia skubų poreikį rūpintis jaunimu bei tapti jų draugu. Nepaliaujamai, savo pedagoginių sugebėjimų dėka, vaidindamas svarbų vaidmenį politikoje, gvildendamas to laiko jaunimo poreikius, Don Bosco tampa, to visai neieškodamas, dviejų religinių šeimų: Saleziečių draugijos ir Marijos krikščionių pagalbos seserų įkūrėju.Jean-Marie Petitclerc, saleziečių kunigas, prancūzas, auklėtojas bei daugelio asocijacijų, besirūpinančių apleistu jaunimu įkūrėjas, remdamasis Don Bosco gyvenimu, parodo auklėjamosios pareigos svarbą šiuolaikinei visuomenei bei pateikia kelis esminius auklėjimo principus. Pasakojimas vyksta per Don Bosco gyvenimo prizmę ir susideda iš šių dalių : 1. Ne mano galia, nei stiprybė. 2. Sėti viltį. 3. Atsisakyti smurto. 1855 m. Don Bosko su šiais jaunuoliais įsteigia religinę šventojo Pranciškaus Salezo bendruomenę, iš kur ir kilęs saleziečių vardas. Jie ir šiandien tęsia Don Bosko pradėtą darbą pasaulyje! Pabaigai filmas pateikia du konkrečius evangelizacijos, sekant Don Bosco pėdomis, būdus: – Saleziečiai Mongolijoje. – Net for God Čekijos Respublikoje. TV Noé Ostravoje. |
2006 m. lapkričio mėn. |
Net for God |
Klausimai pasidalinimui ir diskusijai: 1. Kokią Jean-Marie Petitclerc mintį jūs prisimenate? 2. Ar tikite nesmurtinio auklėjimo efektyvumu? Jeigu taip, ar galėtumėte pateikti pavyzdį iš asmeninio gyvenimo? |
Užtarimo malda: Viešpatie Dieve, meldžiame už Čekijos jaunimą ir už Naujojo Kelio bendruomenės, tarptautinės ekumeninės brolijos jaunimą bei už visus, dirbančius su jaunimu, kad atrastų kelius į jaunimo širdis ne jėga, bet meile ir švelnumu. |
Dievo Žodis: “Dievo karalystė panaši į garstyčios grūdelį, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves.” (Mk 4, 31-32) |