2014 m.
Klausimai pasidalinimui ir diskusijai
- Coltono šeima išgyvena sunkią ligą, o vėliau ir artimojo netektį. Kaip galėtume būti šalia žmogaus, kuriam skauda, neversdami jo tuoj pat rasti „teisingą“ atsakymą?
- Todas nori tikėti sūnaus pasakojimu, bet kartu turi klausimų. Ar galima tikėti ir vis tiek sąžiningai klausti? Kaip tai atrodytų tavo gyvenime?
- Filmas paremtas asmeniniu liudijimu ir meninėmis scenomis. Kaip atskirtum patį liudijimą, filmo kūrėjų interpretaciją ir Katalikų Bažnyčios mokymą apie dangų?
- Katekizmas moko, kad privatūs liudijimai nepakeičia Kristuje duoto Apreiškimo. Kodėl šis skirtumas padeda išsaugoti ir pagarbą pasakojančiam žmogui, ir tikslų tikėjimo mokymą?
- Filme šeimos nariai sielvartą išgyvena skirtingai. Kaip galėtum padėti draugui, kuris gedėdamas kalba, pyksta arba nori pabūti tyliai?
- Krikščioniška viltis nereiškia, kad niekada neliūdime. Kaip prisikėlimo viltis gali suteikti stiprybės, kartu nepaneigdama netekties skausmo?
- Jei draugas klausia „kur buvo Dievas, kai tai įvyko?“, kokį atsakymą galėtum duoti neskubėdamas aiškinti kančios priežasties?
- Kuri filmo scena paskatino susimąstyti apie meilę šeimoje, viltį ar tikėjimą? Ką iš jos norėtum pritaikyti kasdienybėje?
Tėvas iš mažo miestelio turi sukaupti visą drąsą, kad galėtų su pasauliu pasidalinti nepaprasta ir gyvenimą keičiančia sūnaus patirtimi…
Įdomu, kad filmas prasideda vaizdu iš Lietuvos ir yra susijęs su Lietuva. Filmas paremtas tikru Colton Burpo liudijimu ir to paties pavadinimo knyga.







