Mečislovas Reinys. Arkivyskupas išliko orus ir tvirtas brutalių situacijų akivaizdoje

Arkivyskupo Mečislovo Reinio likimas totalitarizmo sąlygomis panašus į kitų Dievo tarnų. Skaitant jo tardymo protokolus bylos tyrėjui, istorijos prof. Arūnui Streikui labiausiai atmintyje išliko ori vyskupo Mečislovo Reinio laikysena, tvirtumas brutalių, manipuliatyvių situacijų akivaizdoje. Sovietams sunkiai sekėsi sukurpti Mečislovo Reinio bylą. Režimui reikėjo parodyti savo veiksmų teisėtumą, kaip nors pabandyti dvasininkui primesti kaltę, kuri galėtų būti kvestionuojama sovietinės teisėsaugos rėmuose.

Kai 1945 metų birželio 19 dieną arkivyskupas eilinį kartą sovietinių funkcionierių buvo raginamas parašyti kreipimąsi į „buržuazinius banditus“, Mečislovas Reinys atsisakė tai daryti, sovietų okupantams priminė apie ištremtus į Sibirą ir ten nukankintus tautiečius, priminė apie vykdomus neteisėtus areštus. Po metų arkivyskupas Mečislovas Reinys buvo suimtas, griežtai saugomas ir ypatingu konvojumi išvežtas į nuosprendžio atlikimo vietą – Vladimiro kalėjimą Rusijoje. Čia ištikimas Viešpaties tarnas, iškentęs visas kančias, 1953 m. lapkričio 8 d. iškeliavo į amžinybę. Buvo palaidotas bendrame kalinių kape.