„Dievas pašaukė mane nuolatiniam gyvenimui šiame vienuolyne, kad drauge su visais šio krašto gyventojais įkūnytume Dievo miestą, kuriame turės išnykti visos šalis, rases ir religijas skiriančios sienos.“

Drauge su tėvu Kristianu Salensonu, kunigu prancūzu, Religijų mokslo ir teologijos Instituto Marselyje direktoriumi, šis filmas leidžia mums įsigilinti į Kristiano de Šeržė (Christian de Chergé) gyvenimo bei minties autentiškumą.

Prancūzų kunigas Kristianas de Šeržė buvo Alžyro Atlaso kalnuose įsikūrusio cistersų vienuolyno, Tibhirino (Tibhirine) vienuolių bendruomenės prioras. Neramiaisiais 1996-ais metais Alžyre, kai islamą išpažįstanti dauguma paskelbė, jog islamas yra vienintelė prigimtinė religija ir atmetė teisę kitokio išpažinimo raiškai, septyni jų vienuoliai buvo pagrobti, du mėnesius kankinami ir galiausiai 1996 m. gegužės 21 d. tragiškai nužudyti. Dviems broliams, Amėdėjui (Amédée) ir Žanpjerui (Jean-Pierre), pavyko išvengti šio dramatiško likimo. Jų dėka Atlaso Dievo motinos cistersų vienuolija ir toliau gyvuoja, tik jau ne Alžyre, o Maroko Midelto vienuolyne.

Po susitikimo su bičiuliu musulmonu Muhamedu Kristianas de Šeržė išgirsta pašaukimą būti vienuoliu islamo tikinčiųjų tarpe. Per vieną iš susidūrimų Alžyro karo metu Muhamedas, šešių vaikų tėvas, apgynė jį, paaukodamas savo paties gyvybę. Šis įvykis Kristiano de Šeržė gyvenime tampa lemiamas; jis išgirsta kvietimą susieti savo gyvenimą su šia tauta ir pasilikti Alžyre.

1964 metais Paryžiuje įšventintas kunigu ir aštuoniolika mėnesių trukusį vienuolinį ugdymą atlikęs Ekbelio (Aiguebelle) abatijoje, 1971-ųjų sausį Kristianas de Šeržė išvyksta į Tibhirino vienuolyną. Tik nedaugelis krikščionių ir dar mažiau vienuolių pasirenka dvasinio susitikimo su musulmonais kelią. Antrasis Vatikano susirinkimas dar tik neseniai buvo atvėręs Katalikų Bažnyčios duris, pripažindamas, kad ji „neatmeta nieko, kas didžiosiose religijose tikra ir šventa.“.

Drauge su savo broliais Kristianas de Šeržė nori „melstis besimeldžiančiųjų tarpe“, drauge su kaimynais ir bičiuliais musulmonais, su kuriais dalijasi kasdienybe. Remdamasis savo patirtimi Kristianas de Šeržė vysto autentišką teologinę mintį, kurią, per tuos dvylika metų, kai buvo Bendruomenės prioru, išsakė keliuose iš savo raštų, o ypatingai homilijose ir konferencijose.

Šiame filme Kristianas Salensonas, Kristiano de Šeržė raštų žinovas, mus kviečia įsigilinti į Kristiano de Šeržė gyvenimo ir minties autentiškumą. Jis dalijasi su mumis savo širdies įsitikinimu: mūsų laikams šis trapus vienuolynas nuniokotame Alžyre yra visiems siūlomos Dvasios ženklas.

2009 m. spalio mėn.
Net for God
Klausimai pasidalinimui ir diskusijai:
1. Kaip jus užkalbina šis Tibhirino vienuolių liudijimas ir kodėl?
2. Ar galite papasakoti susitikimo bei dialogo su musulmonais bei Islamu patirtį?
Užtarimo malda:
Viešpatie Dieve, meldžiame už krikščionių ir musulmonų tarpusavio supratimą ir susitaikymą pasaulyje, ypač Alžyre.
Dievo Žodis:
„Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jn 14,6)
Dalintis: